Artėjant pavasariui sodai vėl tampa planų, pirkinių ir naujų idėjų epicentru. Vieni svajoja apie tankią, žalią veją, kiti – apie dekoratyvinius krūmus ar pavėsį kuriančius augalus. Tačiau kartu su estetiniais sprendimais į kiemą gali atklysti ir visai nepageidaujami „svečiai“.
Erkės – maži, bet pavojingi voragyviai, kurių įkandimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Daugelis žmonių vis dar mano, kad didžiausia rizika slypi miškuose ar pievose, tačiau realybė kur kas arčiau – erkės puikiai jaučiasi ir mūsų soduose.
Augalai, kuriuose erkėms – tikras rojus
Erkės mėgsta drėgnas, pavėsingas ir ramias vietas, kuriose gali nepastebėtos laukti praeinančio žmogaus ar gyvūno. Būtent tokias sąlygas sukuria tam tikri augalai.
Aukšta, retai pjaunama žolė yra viena mėgstamiausių erkių slėptuvių. Ilgesni stiebai leidžia joms lengvai prisikabinti prie praeinančių šeimininkų. Panašų efektą sukuria ir paparčiai, kurių tankūs lapai sulaiko drėgmę ir sudaro palankų mikroklimatą.
Žemę dengiantys augalai, tokie kaip gebenės, formuoja tankias, šešėliuotas zonas. Tokiose vietose erkės randa idealią apsaugą nuo saulės ir išdžiūvimo. Tujos taip pat gali tapti netikėta rizikos zona – jų tankūs spygliai sukuria užuovėją, kurioje voragyviai gali slėptis.
Ne mažiau patrauklūs erkėms ir kai kurie krūmai. Gervuogės, šeivamedžiai ar lazdynai dažnai sudaro tankius, sunkiau prižiūrimus plotus, kuriuose kaupiasi drėgmė ir šešėlis.
Pavojus, kurio nematome
Erkės įkandimas dažnai lieka nepastebėtas, tačiau pasekmės gali būti rimtos. Laimo liga ar erkinis encefalitas – tai ne teorinės grėsmės, o realios diagnozės, su kuriomis kasmet susiduria tūkstančiai žmonių.
Vienas aiškiausių Laimo ligos simptomų – plintantis odos paraudimas, galintis pasireikšti per kelias dienas ar net iki 30 dienų po įkandimo. Problema ta, kad ne kiekvienas įkandimas sukelia akivaizdžią reakciją, todėl budrumas išlieka kritiškai svarbus.
Sodo priežiūra – pirmoji gynybos linija
Jei minėti augalai jau auga jūsų kieme, tai dar nereiškia neišvengiamos problemos. Tačiau reguliarus dėmesys tampa būtinybe, o ne pasirinkimu.
Dažnas vejos pjovimas, krūmų genėjimas, pomiškio retinimas ir perteklinės augalijos kontrolė gali ženkliai sumažinti erkių slėptuvių skaičių. Erkės vengia sausų, atvirų ir saulėtų vietų, todėl tvarkingas kiemas joms tampa mažiau patrauklus.
Kaip papildomai apsisaugoti
Prevencija nesibaigia ties sodo žirklėmis. Prieš einant į lauką rekomenduojama naudoti repelentus, o grįžus – atidžiai apžiūrėti odą ir augintinius.
Papildomai gali padėti ir natūralios priemonės. Eteriniai aliejai, tokie kaip levandų, čiobrelių, citrinžolės, gvazdikėlių ar arbatmedžio, pasižymi erkes atbaidančiomis savybėmis.
Naminis purškiklis gaminamas paprastai: 5–10 lašų pasirinkto eterinio aliejaus sumaišomi su dviem šaukštais bazinio aliejaus, pavyzdžiui, alyvuogių, tuomet mišinys praskiedžiamas vandeniu ir supilamas į purškimo buteliuką.
Tai nėra stebuklingas skydas, tačiau gali tapti papildomu apsaugos sluoksniu.
Pavasaris – atsinaujinimo metas, tačiau kartu ir priminimas, kad grožis sode neturėtų kainuoti ramybės. Kartais vienas netinkamai pasirinktas augalas gali reikšti ne tik daugiau žalumos, bet ir daugiau rizikos.
