Dauguma iš mūsų braškių stiebelius ar taurėlapius išmeta be jokios sąžinės graužaties. Atrodo, kad tai — šiukšlės, kurioms vieta tik komposte. Tačiau vis dažniau paaiškėja, kad tai, ką laikėme atliekomis, gali tapti malonia ir net naudingesne namų arbatos žaliava.
Ir ši istorija apie braškių stiebų arbatą geriausiai tai parodo.
„Ką žmonės pasakys?“ — baimė, kuri vis dar gyvena mūsų virtuvėse
Esame labiau priklausomi nuo visuomenės nuomonės, nei kartais norėtume pripažinti. Mes renkamės, gaminame, ruošiame maistą ir dažnai žiūrime per vieną prizmę: kaip tai atrodys kitiems.
Vieną dieną užsukau pas kaimynę. Kaip ir visada — paprastas pokalbis apie orą, uogienę, braškes, darbus sode. Tačiau pamačiusi mane ji staiga paslėpė dubenį po stalu, lyg darytų ką nors gėdingo.
Žodžiai po truputį išsivystė į prisipažinimą: ji renka braškių stiebelius. Būtent tuos, kuriuos beveik visi automatiškai išmetame.
Iš pradžių man tai atrodė keista. Niekada nesusimąsčiau, kad „komposto medžiaga“ gali būti panaudota dar kartą. Maniau — tik vištoms.
Pirmas gurkšnis — ir viskas stojo į savo vietas
Kaimynė tyliai užkaitė arbatinuką ir pakvietė paragauti.
Aromatas pasirodė netikėtai švelnus. Ne toks ryškus kaip uogienėje, bet su subtilia braškių nata, lengvas ir labai jaukus. Arbata nebuvo saldi ar per intensyvi — veikiau priminė vasaros kvapą, kuris grįžta vidury žiemos. Ir vis tiek labiausiai nustebino ne skonis.
„Kodėl tu tai slepi?“ — paklausiau.
„Pagalvos, kad esu šykšti…“ — atsakė ji, truputį susigėdusi.
Štai taip mes dažnai gyvename: neleidžiame sau paprastų dalykų, vien todėl, kad kažkas gali pasijuokti.
Braškių stiebai kaip arbata: paprasta, ekonomiška ir visai ne gėdinga
Nuo tos dienos viskas pasikeitė ir man. Dabar, kai ruošiu braškes uogienei ar desertams, stiebelių nebeišmetu. Juos surenku, nuplaunu, džiovinu ir laikau atskirame indelyje kaip žaliavą žiemos arbatoms. Vienam arbatinukui užtenka vos šaukšto džiovintų taurėlapių. Jie suteikia gėrimui kvapo, lengvo skonio ir labai malonų jaukumo jausmą.
Tai — ne stebuklinga medicina ir ne egzotiškas gėrimas iš brangios arbatos parduotuvės. Tai tiesiog protingas, taupus ir naminis būdas panaudoti tai, kas anksčiau atrodė kaip bevertė dalis.
Tylus priminimas: ne viskas, kas paprasta, yra menkavertiška
Ši istorija nėra tik apie arbatą. Ji primena daug daugiau: kad kartais bijome būti paprasti, nors būtent paprastumas dažnai slepia geriausius sprendimus. Ir jei braškių stiebelius metame tik todėl, kad „taip visi daro“, gal verta kartą sustoti ir pažiūrėti kitaip? Galbūt būtent ten, kur įprastai matome atliekas, slypi nauji, švelnūs ir jaukūs atradimai mūsų namams.
