Baklažanai – viena kaprizingesnių daržovių mūsų daržuose. Jie reiklūs šilumai, dirvožemiui ir drėgmei, tačiau net ir sudarius idealias augimo sąlygas derlius gali nuvilti. Priežastis dažnai slypi ne tręšime ar laistyme, o visai šalia – netinkamai parinktuose „kaimynuose“.
Mišrus sodinimas darže nėra tik vietos taupymas. Tinkamai parinkti augalai gali atbaidyti kenkėjus, pagerinti dirvožemio sudėtį ir net padidinti derlių. Tačiau klaidingas pasirinkimas gali paskatinti ligų plitimą, maistinių medžiagų konkurenciją ir net pabloginti vaisių skonį.
Sužinokite, kokie augalai yra geriausi baklažanų sąjungininkai, o kurių kaimynystės geriau vengti.
Tinkami baklažanų „kaimynai“
Svogūnai – natūrali apsauga nuo kenkėjų
Svogūnai išskiria specifinį kvapą, kuris padeda atbaidyti kai kuriuos kenkėjus, įskaitant kolorado vabalus. Nors jie dažniau siejami su bulvėmis, šie vabzdžiai gali pulti ir baklažanus. Svogūnų juostos tarp lysvių gali sumažinti jų aktyvumą.
Be to, svogūnai neužima daug vietos ir nekonkuruoja su baklažanais dėl šviesos.
Ridikėliai – dirvožemio gerintojai
Ridikėliai greitai sudygsta ir subręsta, todėl gali būti sėjami kaip tarpinė kultūra. Jie purena dirvą, gerina jos struktūrą ir gali atbaidyti dalį dirvožemio kenkėjų.
Svarbu tai, kad ridikėliai neslopina baklažanų augimo ir racionaliai išnaudoja dirvožemio sluoksnius.
Kininiai kopūstai – suderinamas pasirinkimas
Kininiai kopūstai auga gana kompaktiškai ir nekonkuruoja su baklažanais dėl vietos. Jie taip pat pasižymi trumpesniu vegetacijos laikotarpiu, todėl gali būti nuimami dar prieš baklažanams įsibėgėjant.
Tokiu būdu efektyviai išnaudojama lysvė, o dirvožemis nepaliekamas tuščias.
Ankštiniai augalai – natūralus azoto šaltinis
Pupelės ar žirniai praturtina dirvožemį azotu – viena svarbiausių maistinių medžiagų baklažanams. Per šaknų sistemą dirvoje kaupiamas azotas pagerina augimą ir vaisių formavimąsi.
Tačiau svarbu neužgožti baklažanų – aukštaūges veisles reikėtų sodinti taip, kad jos neužstotų saulės.
Morkos ir burokėliai – neutralūs, bet saugūs
Morkos ir burokėliai neturi bendrų pavojingų ligų su baklažanais ir auga kitame dirvožemio sluoksnyje. Tai reiškia, kad jie nekonkuruoja dėl tų pačių maistinių medžiagų.
Be to, morkos gali padėti atbaidyti kai kuriuos dirvožemio kenkėjus.
Vienmečiai žalumynai – protingas vietos išnaudojimas
Salotos, špinatai ar krapai gali būti auginami tarp baklažanų eilių. Jie greitai užauga ir nuimami dar iki tol, kol baklažanai išsikeroja.
Tai puikus sprendimas mažesniems sklypams.
Ko negalima sodinti šalia baklažanų?
Bulvės – pavojingiausias kaimynas
Bulvės ir baklažanai priklauso tai pačiai bulvinių šeimai. Tai reiškia, kad jie turi bendrų ligų ir kenkėjų. Kolorado vabalai, fitoftorozė ir kitos infekcijos gali greitai išplisti iš vienos kultūros į kitą.
Sodinant šias daržoves greta, padidėja rizika prarasti abi.
Pomidorai – rizikingas pasirinkimas
Pomidorai taip pat priklauso tai pačiai šeimai. Nors daugelis sodininkų juos augina šalia, tai nėra idealu. Bendros ligos ir dirvožemio išsekimas gali turėti neigiamų pasekmių.
Jei vietos mažai, būtina laikytis sėjomainos principų ir atidžiai stebėti augalus.
Aitriosios paprikos – netikėta problema
Aitriosios paprikos gali skatinti procesus, dėl kurių baklažanų vaisiai tampa kartesni. Nors tai ne visada pasireiškia, rizika išlieka, ypač mažame sklype, kur augalai auga labai arti.
Ką daryti, jei vietos mažai?
Jei sklypas nedidelis ir baklažanus tenka sodinti šalia nepalankių kaimynų, galima imtis apsaugos priemonių. Tarp augalų pasėkite garstyčių arba ankstyvųjų žalumynų – jie veiks kaip natūrali „barjerinė zona“.
Taip pat būtina laikytis sėjomainos, reguliariai stebėti augalus ir laiku reaguoti į pirmuosius ligų požymius.
Išvada: derlius priklauso nuo kaimynystės
Baklažanų derlius priklauso ne tik nuo tręšimo ar laistymo. Tinkamai parinkti augalų „kaimynai“ gali tapti natūralia apsauga ir pagalba, o netinkami – rimta kliūtimi.
Planuodami daržą, galvokite ne tik apie atskiras kultūras, bet ir apie jų tarpusavio santykius. Kartais viena neteisinga lysvė gali lemti viso sezono rezultatą.
