Krapai – neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis. Jų gaivus aromatas ir ryškus skonis praturtina salotas, sriubas, konservuotą produkciją ir net duoną. Atrodo, jog šis augalas turėtų augti be rūpesčių – juk jis toks pažįstamas ir savas… Tačiau realybėje net ir nedidelės klaidos parenkant augimo vietą gali smarkiai paveikti derlių. Kad taip nenutiktų, verta žinoti dažniausias klaidas, daromas sėjant krapus – ir jų išvengti.
Dažniausi pavojai auginant krapus
1. Netinkama augalų kaimynystė
Vienas iš dažniausiai nepastebimų, bet reikšmingų veiksnių – augalų kaimynystė. Krapai priklauso salierinių (skėtinių) šeimai, kaip ir morkos, petražolės, salierai. Augindami juos šalia vienas kito rizikuojate sulaukti tų pačių ligų (pavyzdžiui, miltligės) ar kenkėjų, tokių kaip morkinės musės, puolimo.
Rekomendacija: rinkitės lysves, kuriose šalia auga svogūnai, bulvės, kopūstai ar agurkai – šie augalai ne tik saugesni, bet kai kuriais atvejais netgi padeda apsisaugoti nuo kenkėjų.
2. Nepakankamas saulės kiekis
Krapai – šviesamėgiai augalai. Jų aromatinės savybės tiesiogiai priklauso nuo saulės šviesos kiekio. Pavėsyje augantys krapai būna silpni, ploni, išstypę ir neturi intensyvaus kvapo.
Rekomendacija: rinkitės vietą, kurioje saulė šviečia bent 6–8 valandas per dieną. Venkite pavėsių po medžiais ar šalia aukštų tvorų. Kuo daugiau šviesos – tuo stipresnis aromatas ir skonis.
3. Per lengvas, smėlingas dirvožemis
Nors krapai nereiklūs, smėlinga, maistingų medžiagų stokojanti dirva jų nepasigaili. Tokiose sąlygose augalai būna menki, blyškūs ir greitai vysta. Lengvas dirvožemis negeba išlaikyti nei drėgmės, nei maistinių medžiagų.
Rekomendacija: sėkite krapus į derlingą, humusingą ir gerai struktūruotą dirvą. Ji turi būti pakankamai puri, kad neprarastų oro, bet kartu sugebėtų išlaikyti drėgmę. Jei dirvožemis smėlingas – gerinkite jį kompostu ar durpėmis.
4. Netinkamas dirvos rūgštingumas
Dirvožemio pH – vienas svarbiausių, tačiau dažnai ignoruojamų veiksnių. Rūgščioje dirvoje krapai ne tik auga lėčiau, bet ir tampa blyškūs bei silpni. Optimalus pH turėtų būti ne mažesnis nei 6,3, o idealu – apie 6,5–7.
Rekomendacija: jei kyla įtarimų, kad dirva rūgšti, atlikite pH tyrimą. Jei rezultatas žemas – dirvą kalkinkite dolomitmilčiais ar kitomis kalkinimo priemonėmis. Svarbu tai daryti rudenį ar bent kelias savaites prieš sėją – ne prieš pat sodinimą.
5. Drėgmės disbalansas – per mažai arba per daug
Per šlapiame grunte šaknys pradeda pūti, o per sausame – krapai skursta ir vysta, aromatas silpsta.
Rekomendacija: venkite žemumų, kur užsistovi vanduo, bet taip pat neužmirškite reguliariai laistyti sausros metu. Laistykite rytinėmis valandomis, kad drėgmė geriau įsigertų į šaknis, o ne išgaruotų.
Apibendrinimas
Krapai nėra itin lepūs augalai, tačiau sėkmingam jų auginimui būtina parinkti tinkamą vietą. Tinkami kaimynai, geras apšvietimas, subalansuotas dirvožemis ir rūgštingumas – tai kertiniai veiksniai, lemiantys ne tik jūsų derliaus kiekį, bet ir kokybę. Verta įdėti šiek tiek pastangų iš anksto, kad vasarą galėtumėte mėgautis kvapniais, sodraus skonio žalumynais.
