Ruduo – svarbiausias laikas remontantinėms avietėms. Būtent šiuo metu augalai kaupia jėgas kitam sezonui, todėl tinkama priežiūra lemia, ar kitąmet šakos lūš nuo uogų, ar derlius bus menkas.
Remontantinės avietės, tokios kaip populiarioji „Brusvyana“, gali duoti du derlius per sezoną: pirmą – nuo praėjusių metų ūglių vasarą, antrą – nuo naujų ūglių rudenį. Tačiau norint pasiekti maksimalų rezultatą, reikia nuspręsti, kokį derliaus modelį rinktis – vieną gausų rudens ar du mažesnius.
Jei norite kuo daugiau ir saldesnių uogų, rekomenduojama palikti tik vieną rudens derlių. Tokiu atveju kasmet visi aviečių stiebai nupjaunami iki šaknų – taip pašalinami seni, vaisius davę ūgliai. Krūmas atsinaujina, išaugina stiprius jaunus ūglius, o rudenį derlius būna gausesnis ir kokybiškesnis.
Palikus senus ūglius antram derliui, galima džiaugtis uogomis du kartus per metus, tačiau jos būna smulkesnės, o augalai greičiau išsenka.
Avietės nemėgsta konkurencijos. Kviečių želmenys, usnys ar kiti daugiamečiai piktžolynai atima iš jų maistines medžiagas, todėl žemę reikia ravėti rankomis, be chemikalų.
Rudenį ypatingai svarbu patręšti krūmus. Šiuo laikotarpiu geriausiai tinka fosforo ir organinės trąšos. Į dirvą įterpkite apie 80 g superfosfato kvadratiniam metrui, o ant viršaus užberkite 8 cm storio komposto arba humuso sluoksnį. Tokia kombinacija ne tik praturtina dirvą, bet ir apsaugo šaknis nuo šalčio.
Svarbu nepersistengti – per didelis fosforo kiekis trukdo augalams įsisavinti kitus mikroelementus. Trąšas visuomet berkite po organiniu sluoksniu – taip jos geriau pasisavinamos.
Pelenus taip pat galima naudoti, tačiau atsargiai. Avietės mėgsta silpnai rūgščią dirvą, o pelenai ją šarmina. Per didelis jų kiekis gali pakenkti šaknims.
Tie, kurie planuoja išlaikyti dvigubą derlių, krūmų visiškai nekerta. Jie palieka praėjusių metų ūglius, kurie pavasarį duos šonines šakeles su uogomis. Viršūnes galima šiek tiek patrumpinti, tačiau geriausia tai daryti pavasarį, kovo mėnesį.
Šiltuose regionuose genėjimą galima atlikti rudenį, tačiau ten, kur žiemos šaltos, geriau palaukti iki pavasario – taip sumažinsite riziką prarasti gyvybingus ūglius.
Tinkamai patręštos ir mulčiuotos avietės pavasarį greitai atsinaujina, o rudenį dovanoja gausų derlių – uogų tiek daug, kad šakos linksta nuo svorio.
