Mulčiavimas – vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų apsaugoti dirvą nuo išdžiūvimo, piktžolių ir temperatūrų svyravimų. Atrodo, kad pjuvenos tam tinka idealiai: jų lengva gauti, jos pigios, be to, daugelis vasarotojų tiesiog nori panaudoti medienos atliekas. Tačiau agronomai įspėja – ne visos pjuvenos yra saugios. Kai kurios jų gali taip pakeisti dirvos savybes, kad derlius akyse „iškeliaus Anapilin“.
Žemiau pateikiame profesionalų įžvalgas, kuo pavojingos tam tikrų medžių pjuvenos ir kokias rinktis, kad mulčas padėtų, o ne sunaikintų jūsų daržą.
Kodėl ne visos pjuvenos tinka mulčiavimui?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pjuvenos – natūrali, ekologiška ir neutrali medžiaga. Tačiau jų elgesys dirvoje priklauso nuo medžio rūšies, dervos kiekio, rūgštingumo ir irimo proceso.
Kai kurios pjuvenos ne saugo šaknis, o drastiškai keičia dirvos pH, slopina mikroorganizmų veiklą, stabdo augalų mitybą ir netgi išskiria medžiagas, galinčias būti toksiškomis šaknims.
Agronomai įvardija tris pavojingiausias pjuvenų rūšis.
1. Spygliuočių pjuvenos (pušies, eglės ir kt.) – dirvos „rūgštintojos“
Tai – didžiausias ir dažniausias sodininkų klaidingas pasirinkimas. Nors šios pjuvenos kvapnios ir vizualiai patrauklios, jos daro vieną kritinę klaidą – stipriai rūgština dirvą.
Kodėl tai blogai?
- Daugelis daržovių (pomidorai, agurkai, cukinijos, burokai, bulvės) prastai auga rūgščioje žemėje.
- Rūgštėjant dirvai augalai nebegali pasisavinti maistinių medžiagų.
- Net ir laistant bei tręšiant, jie ima vysti, gelsti, nykti.
Papildoma problema – dervos ir sakai.
Spygliuočių pjuvenose gausu sakų, kurie:
- slopina gerųjų mikroorganizmų veiklą,
- trukdo natūraliam dirvos „kvėpavimui“,
- skatina kenksmingų junginių kaupimąsi.
Rezultatas – mulčias ne saugo, o kuria nedėkingą, nederlingą sluoksnį, kuriame augalai tiesiog skursta.
2. Beržo pjuvenos – dervų perteklius
Atrodytų, lapuočių medį galima drąsiai naudoti. Deja, su beržu yra niuansas: jo pjuvenose labai daug dervos. Ši derva dirvožemyje gali paveikti augalus taip pat, kaip spygliuočių sakai – slopinti šaknų kvėpavimą ir trukdyti gerųjų bakterijų darbui.
Ūkininkai beržo pjuvenas mulčiui naudoja itin retai ir ekspertai pataria nerizikuoti: pasirinkus netinkamą mulčią galima prarasti visą sezono darbą.
3. Kodėl kai kurios pjuvenos „užmigdo“ augalus?
Kai dirva pernelyg parūgštėja, augalų šaknys nustoja įsisavinti azotą. Dėl to jie pradeda „miegoti“ – neauga, nesistiprėja, užmezga mažai vaisių. Sodininkai tai vadina amžinu miegu, nes net pašalinus mulčą augalai atsigauna labai lėtai.
Kokias pjuvenas rinktis saugiai? Profesionalų rekomendacijos
Geros žinios tokios: yra pjuvenų, kurios puikiai tinka mulčiui ir nedaro jokios žalos.
Liepos pjuvenos
- Švarios, be dervų
- Nesukelia dirvos rūgštėjimo
- Skaidosi tolygiai ir ramiai
Drebulės pjuvenos
- Vienos iš „minkščiausių“ ir neutraliausių
- Labai mėgstamos braškynuose ir daržuose
Klevų pjuvenos
- Stabilios, švelniai šiltnamį vėsinančios
- Tinka pomidorams, paprikoms, agurkams, uogynams
Svarbiausia – jos neslopina mikroorganizmų ir nekeičia dirvos pH.
Tokios pjuvenos:
- apsaugo drėgmę,
- neleidžia perkaisti šaknims,
- sumažina piktžolių kiekį,
- leidžia augalams augti be streso.
Pabaigai
Pjuvenų mulčias tikrai gali būti puiki pagalba darže, tačiau tik tuo atveju, jei pasirinksite tinkamos rūšies medieną. Spygliuočių ir beržo pjuvenos sukelia daugiau žalos nei naudos – nuo dirvos rūgštėjimo iki mikroorganizmų slopinimo. Tuo tarpu liepos, drebulės ar klevų pjuvenos yra patikimas, saugus ir natūralus mulčas, kurį be baimės galite naudoti visam daržui.
Jeigu norėsite – galiu papildomai parengti platesnį, enciklopedinį straipsnį arba atskirą versiją TikTok/FB formatui.
