Ruduo – puikus metas paruošti dirvą kitam sezonui. Būtent šiuo laikotarpiu galime praturtinti dirvą maistinėmis medžiagomis ir padėti pamatus būsimam derliui. Tačiau ne visos trąšos tinka rudeniam tręšimui – kai kurios gali net pakenkti. Sužinokite, kokių klaidų reikėtų vengti, kad kitąmet sulauktumėte gero derliaus.
Kokias trąšas naudoti rudenį?
Dažniausia rudens trąša yra superfosfatas ir jo atmainos. Šiuo metu taip pat naudinga tręšti kaliu. Šios maistinės medžiagos padeda augalams pasiruošti žiemai ir sukaupia jėgas pavasario augimui. Tačiau svarbu žinoti, kurios trąšos gali būti kenksmingos, jei naudojamos neteisingai.
5 dažniausios klaidos tręšiant rudenį
1. Azoto trąšų perteklius
Didelis azoto trąšų kiekis kenkia tiek rudenį, tiek pavasarį. Perteklinis azotas skatina augalų vegetaciją, o tai rudenį nepageidautina – augalai turi ruoštis ramybės periodui, o ne augti. Per daug azoto gali sukelti tai, kad augalai nespės pasiruošti žiemai ir gali žūti nuo šalčio.
Tačiau nedidelė azoto dozė rudenį vis tiek naudinga, nes padeda skaidyti organines liekanas ir didina dirvožemio derlingumą. Šiuo metu geriausia naudoti amonio trąšas – amonio superfosfatas arba amonio sulfatas gerai absorbuojami dirvožemio ir neišplaunami taip greitai kaip nitratai. Jei tokių trąšų nėra, galima naudoti karbamidą, bet tik sumažinta doze.
2. Nitratiniu trąšų naudojimas
Nitratinės trąšos (pavyzdžiui, kalcio ar natrio nitratas) rudenį yra nepageidautinos, nes jos labai greitai išplaunamos iš dirvožemio lietaus ir sniego tirpsmo vandens. Tai reiškia, kad pavasarį augalams jau neliks maistinių medžiagų, o pinigai bus išmesti veltui. Be to, nitratai gali prasiskverbti į gruntinius vandenis ir užteršti aplinką.
3. Kalio chlorido naudojimas jautriems augalams
Kalio trąšos dažnai naudojamos rudenį. Populiariausias variantas yra kalio chloridas. Jis naudojamas šiuo metu, nes žiemą chloras išplaunamas iš dirvožemio, o kalis lieka. Tai sumažina žalą chlorui jautriems pasėliams.
Tačiau rudenį sodinant česnakus ar svogūnus, kalio chlorido geriau nenaudoti – šie augalai yra labai jautrūs chlorui. Tokiais atvejais patariama rinktis kalio sulfatą, ypač granuliuotą, kuris palaipsniui tirpsta ir ilgai maitina augalus. Jis tinka tiek daugiamečiams augalams, tiek dekoratyviniams krūmams.
4. Netinkamas trąšų derinys
Ne visos trąšos gerai dera tarpusavyje. Kai kurios gali neutralizuoti viena kitos poveikį arba net sukelti cheminę reakciją, kuri pakenkia dirvožemiui. Pavyzdžiui, neverta vienu metu naudoti kalkių ir fosforo trąšų – kalcis gali surišti fosforą, ir jis taps neprieinamas augalams.
5. Per ankstyvus ar per vėlyvus tręšimas
Tręšti per anksti rudenį, kai dar šilta, gali paskatinti augalus išleisti naujus ūglius, kurie žiemą žus. O per vėlyvas tręšimas, kai dirvožemis jau užšalęs, yra beviltiškas – trąšos tiesiog gulės ant paviršiaus ir pavasarį bus išplautos.
Kaip išvengti klaidų?
Kad nepadarytumėte klaidos, galite naudoti specialius substratus, pavyzdžiui, „mineralitą”. Jis sulaiko azoto perteklių, palaipsniui jį atiduoda augalams, prailgina kitų trąšų poveikį ir apsaugo nuo maistinių medžiagų išplovimo. Be to, toks substratas padeda subalansuoti dirvožemį ir suteikia augalams būtent tai, ko jiems reikia.
Taip pat galite naudoti kompleksines rudens trąšas, kuriose maistinės medžiagos subalansuotos optimaliai šiam metų laikui.
Išvada
Rudenį verta ne tik tręšti fosforu ir kaliu, bet ir atidžiai rinktis azoto trąšas bei jų kiekį. Venkite nitratiniu trąšų, netinkamų derinių ir netinkamo laiko tręšimui. Kilus abejonių, geriau naudoti paruoštus kompleksinius sprendimus, kurie padės išvengti klaidų ir paruošti dirvą kitam sezonui. Teisingas tręšimas rudenį – tai investicija į gerą kitų metų derlių.
