Kartais švelnus oras, kartais stingdantis šaltis – Lietuvoje žiema vis dažniau krečia išdaigas. Vieną savaitę pliusinė temperatūra, kitą – staigus speigas, o tirpstantį sniegą neretai pakeičia ledas. Tokie temperatūros šuoliai atrodo kaip smulkmena žmonėms, tačiau augalams tai – tikras stresas.
Sodininkai pastebi, kad pavojingiausia yra ne pati žiema, o jos nepastovumas: kai augalus trumpam „pažadina“ atšilimas, o po to netikėtai smogia šalnos. Tokiu atveju augalai būna silpnesni, jų audiniai tampa pažeidžiami, o šaknims ir medienai prasideda vadinamasis šalčio stresas.
Didžiausia rizika – šalčiai be sniego dangos
Ypač problemiški laikotarpiai yra tada, kai spaudžia šaltis, bet nėra apsauginės sniego dangos. Sniegas – natūrali izoliacija, todėl jo nebuvimas reiškia, kad šaknys ir dirva atšąla greičiau.
Jeigu po kelių švelnesnių dienų staiga ateina stiprios šalnos, tikėtina didesnė žala: augalai nespėja prisitaikyti, o jų šaknys gali būti paveiktos greitai užšąlančio ir atšylančio grunto. Nuolatinis užšalimo ir atšilimo ciklas labai apkrauna augalus ir gali tapti priežastimi, kodėl pavasarį jie atrodo „lyg gyvi“, bet realiai jau būna pažeisti.
Paprastas triukas, kuris gelbsti vazoninius augalus
Vazoniniai augalai permainingomis žiemomis nukenčia dažniausiai. Pagrindinė jų problema – ne vien šaltis, o drėgmė ir ledinis vanduo, kuris kaupiasi vazono apačioje. Jeigu vazonas stovi tiesiai ant šaltos dangos, vanduo sunkiau nuteka, o šaknys gali „sėdėti“ lediniame vandenyje.
Čia padėti gali labai paprastas sprendimas: sukurti nedidelį tarpelį tarp vazono ir žemės. Tam tinka net kamščiai ar kitos pakėlimo atramos – svarbiausia, kad būtų tarpas, per kurį galėtų nutekėti drėgmė ir sumažėtų tiesioginis šalčio poveikis.
Būtent per didelė drėgmė ir užšalęs vanduo dažniausiai tampa priežastimi, kodėl vazoniniai augalai neišgyvena žiemos.
Kur pastatyti vazonus, kai prognozuojamos šalnos?
Kai artėja šalnos, augalus patariama perkelti arčiau namo sienos. Ten mikroklimatas būna švelnesnis, o sienos suteikia papildomą užuovėją. Ilgalaikių šalnų metu verta naudoti specialius augalų uždangalus, vilną ar kitas šilumą sulaikančias medžiagas.
Svarbu nepersistengti ir augalų „neuždusinti“ – apsauga turi saugoti nuo šalčio, bet kartu leisti augalui kvėpuoti.
Šaltis ir genėjimas – pavojinga kombinacija
Žiemą daugelis nori „apsitvarkyti“ sode ir griebiasi žirklių, tačiau čia slypi pavojus. Ekspertai pataria negenėti, kai temperatūra krenta žemiau –5 °C. Tokiu metu augalų audiniai būna trapūs, o nupjauti paviršiai lengvai skyla.
Dėl to žaizdos gyja sunkiau, o pavasarį augalas gali pradėti sirgti ar vysti. Todėl geriausia palaukti švelnesnių orų ir genėjimą atlikti tada, kai temperatūra yra bent jau artima nuliui ar aukštesnė.
Ką būtina padaryti sode net žiemą?
Nors sodas žiemą atrodo „miegantis“, kai kuriuos darbus verta atlikti. Sausį ir vasarį patartina apžiūrėti jautresnius daugiamečius augalus, patikrinti, ar jų nenulaužė sniegas ar ledas, taip pat pašalinti laukinius ūglius, jei jie trukdo augalų struktūrai.
Jeigu nėra stiprių šalnų, galima genėti atsparius krūmus ir medžius, tačiau tik tada, kai temperatūra aukštesnė nei nulis. Kitaip rizikuojama ne pagražinti sodą, o padaryti jam ilgalaikę žalą.
Nepamirškite paukščių ir naudingų sodo „gyventojų“
Žiemą verta galvoti ne tik apie augalus, bet ir apie tai, kas gyvena jūsų sode. Lapų ir negyvos medienos krūvos neturėtų būti skubiai išvalomos, nes jos tampa žiemos buveinėmis ežiams, vabzdžiams ir kitiems naudingiems gyvūnams.
Tuo metu paukščius žiemą verta lesinti reguliariai, nes natūralaus maisto šaltuoju sezonu būna mažai. Labai svarbu palaikyti lesyklėles švarias – tai padeda išvengti ligų plitimo.
Net kambariniai augalai dabar „kenčia tyliai“
Kol sodas ilsisi, namuose augantys augalai taip pat patiria stresą. Šildymo sezonu oras tampa itin sausas, o tai augalams kenkia. Reguliarus purškimas minkštu vandeniu arba vandens dubenėlių laikymas šalia radiatorių gali padidinti drėgmę.
Taip pat verta augalus reguliariai nuvalyti nuo dulkių, nes dulkės mažina šviesos pasisavinimą, o žiemą jos ir taip trūksta.
Išvada: žiemą verta apžiūrėti sodą net tada, kai šalta
Permaininga žiema kelia daug iššūkių, tačiau dalį jų galima išspręsti labai paprastais veiksmais. Kartais užtenka tik kelių minučių apžiūros, kad pastebėtumėte problemą anksčiau ir išgelbėtumėte augalą nuo to, kas pavasarį jau būna nebeatitaisoma.
Greita sodo patikra žiemą gali būti viena svarbiausių investicijų į gražų pavasarį.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
