Kodėl nereikėtų staigiai stabdyti prieš „gulintį policininką“

Tikriausiai daugelis iš mūsų yra atsidūrę tokioje situacijoje: priekyje važiuojantis automobilis lekia 60–70 km/h greičiu, ir staiga — vos už kelių metrų iki „gulėjusio policininko“ — vairuotojas stipriai nuspaudžia stabdžius…

Automobilio priekis sminga žemyn, keleiviai griebiasi už rankenų, o pakaba dirba ties savo galimybių riba. Po tokio manevro automobilio kėbulas kartais ima šokinėti — tai vadinamasis „kengūros efektas“, kai amortizatoriai nesugeba laiku sugerti smūgio, ir automobilis šokinėja per nelygumus, prarasdamas sukibimą su keliu.

Mažiau patyrusiems vairuotojams toks dirbtinių nelygumų įveikimo būdas gali pasirodyti saugus — juk greitis sumažintas ir smūgio išvengta. Tačiau iš tiesų jis pridaro daugiau žalos nei naudos.

Kaip kenčia pakaba

Pakaba suprojektuota taip, kad apkrova būtų tolygiai paskirstyta, o visi mazgai veiktų darniai važiuojant per nelygumus. Staiga stabdant ši dinamika sutrinka: automobilio svoris pasislenka į priekį, priekinė dalis nusvyra, o galinė – pakyla. Tuo momentu priekiniai amortizatoriai patiria dvigubą apkrovą – jie turi sugerti tiek stabdymo inerciją, tiek pasiruošti smūgiui nuo kliūties.

Jeigu taip važinėjama dažnai, greičiausiai susidėvi „silentblokai“ – tai guminės ir metalinės įvorės, jungiančios pakabos dalis. Jos deformuojasi, trūkinėja ir praranda amortizacines savybes. Toliau pažeidžiamos spyruoklės, svirtys, stabilizatoriai – dėl netolygios apkrovos ir nuolatinio pertempimo.

Smūgis padangoms ir stabdžiams

Staigus stabdymas prieš kliūtį sukuria papildomą apkrovą priekiniams ratams. Sulėtėjimo metu padangos kontaktinis taškas su keliu pasislenka, padidėja slėgis protektoriaus išoriniuose kraštuose, ir padangos dėvisi netolygiai. Tai trumpina jų tarnavimo laiką.

Dažnas stiprus stabdymas perkaitina stabdžių diskus – ilgainiui jie praranda savo geometriją, atsiranda bangavimas, kuris stabdant sukelia vibracijas. Stabdžių kaladėlės dėvisi nevienodai, o tai sumažina stabdymo efektyvumą avarinėse situacijose. Tai kelia pavojų ne tik vairuotojui ir keleiviams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Pavojus kitiems eismo dalyviams

Staigus stabdymas prieš „gulintį policininką“ gali būti netikėtas už jūsų važiuojantiems vairuotojams. Net jei laikomasi saugaus atstumo, reakcijos laiko lieka mažai – ypač esant blogam matomumui ar intensyviam eismui. Tai ypač aktualu sunkvežimių ar kitų komercinių transporto priemonių vairuotojams, kurių stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis nei lengvųjų automobilių.

Internete galima rasti avarijų testų, kuriuose dalyvauja sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Pažiūrėjus tokius vaizdus, bet kokia pagunda staigiai stabdyti dings akimirksniu.

Kaip teisingai įveikti dirbtinius nelygumus

Optimalu — tolygiai sumažinti greitį iki 15–20 km/h, likus apie 30–50 metrų iki kliūties. Tokia taktika leidžia išlaikyti kontrolę ir apsaugoti pakabą nuo bereikalingos apkrovos.

Kai kurie vairuotojai mėgsta „užvažiuoti įstrižai“, manydami, kad taip smūgis bus švelnesnis. Tokį „triuką“ prieš daugiau nei dešimt metų dar mokė vairavimo mokyklose — taip sako ir šio straipsnio autorė.

Tačiau praktikoje tai nėra gera idėja: pakaba gauna nevienodą apkrovą – viena pusė smarkiai apkraunama, kita beveik atleidžiama. Dėl to greičiau dyla pakabos elementai, ypač stabilizatoriaus traukės ir silentblokai, o pakabos tarnavimo laikas trumpėja. Todėl rekomenduojama įveikti nelygumus tiesiai, vengiant bereikalingų problemų su važiuokle.