Įsivaizduokite situaciją: sausakimša prekybos centro aikštelė, bandote išsisukti iš ankštos vietos ir – krest. Girdite garsą, kuris priverčia sustingti kiekvieną vairuotoją. Išlipate ir matote – ant gretimo, prabangaus automobilio durelių atsirado nedidelis įbrėžimas. Ką daryti? Aplink nieko nėra, o pirma instinktyvi mintis, šaunanti į galvą – „gal niekas nematė?“. Būtent šis vienas sprendimas gali paversti smulkų 100 eurų nuostolį į 4000 eurų baudą, atimtas teises ir net baudžiamąją bylą. Teisininkai įspėja: viena klaida, kurią vairuotojai daro iš panikos, yra pati brangiausia.
Panikos spąstai: kodėl noras pabėgti yra pražūtingas?
Kiekvienas smulkus eismo įvykis vairuotojui sukelia adrenalino antplūdį. Baimė, gėda ir noras išvengti nemalonumų verčia priimti patį blogiausią sprendimą – pasišalinti. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė jaunas studentas Vilniuje: kliudęs kitą automobilį, jis pasidavė panikai ir nuvažiavo. Dabar jo motina ieško pagalbos, nes sūnų graužia sąžinė ir baugina gresiančios pasekmės.
Advokatų kontoros „Widen“ teisininkas Henrikas Kulnys teigia, kad būtent pasitraukimas iš įvykio vietos paverčia menką pažeidimą sunkiu nusižengimu. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, baudos už tai yra negailestingos:
- Jei žala iki 750 eurų – bauda siekia nuo 600 iki 1100 eurų.
- Jei žala didesnė nei 750 eurų – bauda šokteli iki 1100–2000 eurų.
- Neturint teisės vairuoti, baudos gali pasiekti net 2600 eurų.
Policijos departamento duomenys negailestingi – per praėjusius metus užfiksuota per 6500 tokių pabėgimo atvejų. Ir tai dar ne viskas. Jei įvykyje nukentėjo žmogus, kurį palikote be pagalbos, laukia baudžiamoji byla ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Mitas, kuris gali sužlugdyti: „man pripaišys girtumą“
Viena dažniausių priežasčių, kodėl vairuotojai bėga – baimė, kad jiems bus priskirtas girtumas, kurio vėliau nebebus įmanoma paneigti. Policijos atstovai ir teisininkai griauna šį mitą.
„Girtumas nėra priskiriamas automatiškai. Kad asmuo būtų pripažintas neblaiviu, turi būti konkretūs įrodymai – liudininkų parodymai, eksperto išvados. Jei tokių duomenų byloje nėra, kaltinimai dėl girtumo yra negalimi“, – pabrėžia policijos pareigūnai.
Teisininkas H. Kulnys antrina, kad visos abejonės ir neaiškumai byloje yra traktuojami kaltinamojo naudai. Tačiau jis perspėja: jei visgi vėliau paaiškėtų, kad vairuotojas buvo neblaivus, sankcijos susideda ir bendra bauda, įskaitant baudą už vairavimą išgėrus, gali viršyti 4000 eurų, nekalbant apie teisės vairuoti atėmimą ir automobilio konfiskavimą.
Vienintelis kelias išsigelbėti: ką daryti, jei jau pabėgote?
Ką daryti, jei panika nugalėjo ir jūs jau pasišalinote? Ar viskas prarasta? Pasak H. Kulnio, dar ne. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės vis dar įmanomos, tačiau reikia veikti greitai ir protingai.
„Svarbiausia – kuo greičiau pačiam pranešti policijai. Tai parodo, kad jūs nuoširdžiai gailitės ir nesiekiate nuslėpti pažeidimo ar galimo girtumo. Jei žmogus pats skambina ir prisipažįsta, tai yra stipriausias argumentas jo naudai“, – aiškina teisininkas.
Savanoriškas žalos atlyginimas nukentėjusiajam taip pat yra itin svarbi atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Kaip išsaugoti vairuotojo pažymėjimą?
Net ir padarius klaidą, išsaugoti teisę vairuoti yra įmanoma. Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes. H. Kulnys pateikia pavyzdį: vairuotojas, viršijęs greitį, kliudė pėsčiąjį. Išlipęs jis atsiprašė, pasiteiravo, ar viskas gerai. Nukentėjusysis pretenzijų neturėjo, tad vairuotojas nuvažiavo. Nors vėliau jam buvo iškelta byla, teismas, įvertinęs jo elgesį įvykio vietoje, skyrė tik baudą, tačiau teisės vairuoti neatėmė.
Išvada paprasta: menkiausias kontaktas su kita transporto priemone ar objektu reikalauja vienintelio teisingo veiksmo – sustoti, įvertinti situaciją ir, jei reikia, pranešti policijai bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Panika ir noras pabėgti yra pats brangiausias ir pavojingiausias pasirinkimas, galintis sugriauti jūsų gyvenimą dėl menko įbrėžimo.
Parašyti komentarą