Didžiulė krizė. 50 000 darbuotojų neteks savo mylimo darbo. Jau seniai nebuvo taip blogai…

Susidurdama su didėjančia Kinijos bendrovių konkurencija ir mažėjančiu susidomėjimu elektra varomomis transporto priemonėmis, Europos automobilių pramonė „krenta dugnan” su vis didesniais sunkumais. Dėl gilėjančios krizės jau uždaryta daug gamyklų ir masiškai atleidžiami darbuotojai. Dėl to tikimasi, kad šiais metais darbo neteks net 50 000 žmonių.

Europos pramonė vis giliau grimzta į krizę, o didėjančios problemos paliečia ne tik automobilių gamintojus, bet ir automobilių komponentų tiekėjus. Vis daugiau įmonių stengiasi susidoroti su sumažėjusia elektromobilių paklausa ir dėl to sumažėjusia tokių modelių komponentų paklausa.

Per šešis mėnesius prarasta 32 000 darbo vietų

Remiantis naujausia Europos automobilių komponentų asociacijos (CLEPA) ataskaita, nuo 2020 m. Senajame žemyne nebeliko net 86 000 darbo vietų automobilių pramonės sektoriuje. Vien per pirmuosius šešis 2024 m. mėnesius Europos tiekėjai paskelbė apie planus panaikinti 32 000 darbo vietų – daugiau nei per sunkiausius pandemijos laikotarpius. Vokietijai darbo vietų mažinimas ir gamyklų uždarymas smogė ypač skaudžiai, tiesiai į „paširdžius”.

Didžiausias pagal pardavimus automobilių pramonės tiekėjas „Bosch“ paskelbė apie darbuotojų mažinimą: daugiau kaip 12 000 darbo vietų visame pasaulyje, iš jų apie 7 000 Vokietijoje. Antroje vietoje esanti „ZF Friedrichshafen“ planuoja iki 2028 m. panaikinti nuo 11 000 iki 14 000 darbo vietų, o aštuntoje vietoje esanti „Continental“ tikisi panaikinti 7150 darbo vietų visame pasaulyje, iš jų apie 3000 – Europoje. Išlaidas mažinti ir restruktūrizuoti planuoja ir automobilių technologijų lyderė „Forvia“, kuri iki 2028 m. Europoje panaikins daugiau kaip 10 000 darbo vietų, arba 13 proc. visų darbuotojų. Iš viso didžiausi Europos tiekėjai šiemet paskelbė apie beveik 50 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje, iš kurių mažiausiai 10 000 yra susiję su Vokietija, o dar 10 000 – su likusia Europa.

Automobilių gamyba Europoje tampa vis labiau nuostolinga

Panaši situacija ir automobilių pramonės įmonėse. Ekspertų teigimu, automobilių gamyba Europoje tampa vis mažiau pelninga. Dėl kylančių energijos kainų, didelių darbo užmokesčių ir vis prastesnio žaliavų prieinamumo kyla arba kils grėsmė daugelio automobilių sektoriaus gamyklų ateičiai. Nemažai įtakos turi ir didėjantis Kinijos įmonių, kurios vis labiau įsitvirtina Europos rinkoje, spaudimas.

Vienas iš pavyzdžių – „Volkswagen“, kurios 2024 m. trečiojo ketvirčio finansiniai rezultatai nukrito iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo pandemijos laikų. Paaiškėjo, kad Vokietijos milžinės problema visų pirma yra elektriniai automobiliai, kurių pardavimai yra net 60 proc. mažesni, nei tikėtasi. Tuo tarpu dar visai neseniai gamintojo investicijų plane buvo numatyta akcentuoti būtent nulinės taršos automobilius ir spartesnį perėjimą prie elektros energijos.

Su panašiomis problemomis susiduria ir „Audi“, „Nissan“, „Mercedes“ bei visa „Stellantis Group“- šių metų gamybos apimtys net nepriartėjo prie pradinių lūkesčių. Neseniai Carlosas Tavaresas, iki šiol ėjęs grupės generalinio direktoriaus pareigas, paskelbė apie savo atsistatydinimą, kuris įsigalioja nedelsiant. Ne ką geresnė padėtis ir Bavarijos prekės ženklo BMW, kuris jau rugsėjo mėn. turėjo peržiūrėti šių metų pelno prognozes. Naujausiais duomenimis – gamintojo pelningumo rodiklis trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki žemiausio lygio per daugiau nei ketverius metus.

Artėja dar viena puslaidininkių krizė

Tarsi to būtų negana, ekspertai įspėja apie galimą dar vieną vadinamosios puslaidininkių krizės bangą, dėl kurios prieš trejus metus iš gamyklų neišvažiavo dešimtys tūkstančių automobilių. Yra daug požymių, kad Europos Sąjunga vis dar nepakankamai rūpinasi šių komponentų gamybos nepriklausomybe. Jei padėtis netrukus nepagerės, Europos automobilių pramonė gali susidurti su dar vienu dideliu tiekimo sutrikimu.

Šaltinis: Interia.pl