Antarktida slepia daugybę paslapčių. Viena iš jų – po jos ledo kepure yra net 130 ugnikalnių. Jie miega, tačiau visuotinis atšilimas ir tirpstantys ledynai gali juos pažadinti. Tai būtų viso pasaulio katastrofos pradžia.
Kartkartėmis pasirodo naujų pranešimų apie pokyčius Antarktidoje. Duomenys rodo, kad augmenija, kurios prieš kelis dešimtmečius Antarktidoje beveik nebuvo, dabar užima dešimt kartų didesnį plotą nei 1986 m. Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad ši tendencija yra tiesioginė klimato kaitos pasekmė.
Nuo 1975 m. NASA ir Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos bendri palydovai „Landsat“ stebi Žemę ir pateikia milijonus vaizdų, kuriuose užfiksuoti jos pokyčiai. Neseniai žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime panaudoti 35 metų duomenys iš palydovų „Landsat 5“ – „Landsat 8“, siekiant ištirti augalijos plėtrą Antarktidoje. Analizė parodė, kad Antarktidos pusiasalio apaugęs plotas padidėjo nuo 0,86 km² 1986 m. iki 11,95 km² 2021 m. Tai yra daugiau nei 10 kartų padidėjimas vos per tris su puse dešimtmečio. Augalijos plitimas labiausiai pastebimas šiltesniuose pusiasalio pakraščiuose. Tačiau tai ne vieninteliai Antarktidoje vykstantys pokyčiai.
Prieš tūkstančius metų vykę procesai tiesiog kartojasi
Kaip praneša portalas „Wprost“ ir IFL mokslo tarnyba, jie rodo, kad po Antarktidos ledu esančių miegančių ugnikalnių veikla jau vyko praeityje. Tai, deja, kelia susirūpinimą.
Prieš 12-7 tūkst. metų, deglaciacijos laikotarpiu, vulkaninis aktyvumas padidėjo nuo dviejų iki šešių kartų daugiau nei įprasta. Nykstant ledui, sumažėjo Žemės plutai tenkantis slėgis. Tai savo ruožtu palengvino magmos judėjimą paviršiaus link ir skatino dažnesnius išsiveržimus. Mokslininkai įspėja, kad šiam procesui pasitarnauja visuotinis atšilimas. Jie teigia, kad dėl klimato kaitos ugnikalnių išsiveržimai Antarktidoje gali vykti greičiau. Tai savo ruožtu turėtų liūdnų pasekmių.
Vienintelis aktyvus Antarktidos ugnikalnis – Erebuso kalnas – jau daugelį metų reguliariai išmeta vulkaninius pelenus. Mokslininkų teigimu, jei tirpstant ledui vėl suaktyvėtų kiti po ledu snaudžiantys ugnikalniai, galėtų atsirasti grįžtamasis ryšys. Išsiveržimo metu išsiskiriantys vulkaniniai pelenai sumažintų ledo gebėjimą atspindėti saulės spindulius. Dėl to ledynai tirptų dar sparčiau.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą