Europos Sąjunga praranda konkurencingumą pasaulio rinkose, o viena iš priežasčių – išlaidos, susijusios su „žaliąja politika” arba „žaliuoju kursu” – kurių nebeslepia žinomi ES politikai. Europos liaudies partija (ELP), kurią daugiausia sudaro proeuropietiškos, krikščionių demokratų, liaudininkų ir konservatyviosios liberalų partijos (iš Lenkijos, pvz., PO ir PSL), rimtai svarsto galimybę panaikinti tikslus, susijusius su perėjimu prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI). Donaldo Trumpo administracijos paskelbtas nusigręžimas nuo „žaliosios politikos“ šiame kontekste gali būti ne mažiau svarbus.
Praėjusį savaitgalį Berlyne susitiko Europos liaudies partijos (ELP) lyderiai. Kaip praneša agentūros, grupė (kuriai priklauso, pavyzdžiui, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen) siūlo grįžti prie iki 2019 m. vykdytos „žaliosios bangos“ politikos. Praktiškai tai reikštų ribojančių „žaliojo perėjimo“ tikslų sušvelninimą.
Kas toliau su ES CO2 importo tarifu?
Kaip komentuoja euractiv.com, tai reikštų, kad bent dvejiems metams būtų sustabdytas ES „žaliasis finansavimas” ir naujojo CO2 importo tarifo taikymas. Primename, kad vadinamasis CO2 importo tarifų mechanizmas turėjo veiksmingai paveikti labiausiai „nešvarius“ plieno ar cemento gamintojus, eksportuojančius į ES, tačiau kol kas jis smarkiai kritikuojamas dėl pernelyg didelio biurokratizmo (tarifai įsigaliotų 2026 m. – kol kas CO2 importo tarifų mechanizmas yra rengiamas).
Ar D. Trumpas sieks sunaikinti Europos Sąjungą? Du scenarijai
Ką dabar siūlo EPP „viršūnė“? Galingiausios ES jėgos politikai nori, kad atskaitomybės taisyklės būtų taikomos tik didelėms bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų, o mažųjų ir vidutinių įmonių veiklai šios taisyklės neturėtų smogti. EPP politikai taip pat norėtų bent 50 proc. sumažinti ataskaitų teikimo prievoles didelėms bendrovėms.
Vis dėlto verta pažymėti, kad – kaip rašo minėtas euractiv.com – EPP politikai kol kas nenori atsisakyti ATLPS, tačiau mielai pakeistų AEI (atsinaujinančiųjų išteklių energijos) tikslus.
EPP lyderiai nepritaria atskiram atsinaujinančios energijos dalies tikslui, pridurdami, kad valstybės narės turėtų nuspręsti, kokias technologijas jos nori naudoti, kad pasiektų savo klimato kaitos tikslus.
Kaip komentuoja minėtas euractiv.com, tai labai svarbu ginče tarp „AEI šalių“ ir „branduolinės energetikos šalių“. Klimato tikslų siekimas (išmetamųjų teršalų mažinimas) pasitelkiant branduolinę energetiką palaiko Prancūzijos, kuri dėl suprantamų priežasčių priešinasi 2040 m. atsinaujinančiosios energijos (AEI) tikslui, siekius.
EK vadovas paskelbė naują ES „veiksmų planą
Europa turi pakeisti savo veiklos būdą“ ateinantiems 25 metams, sakė EK vadovė Ursula von der Leyen Davose vykusioje konferencijoje . Tvarka, kurią įsivaizdavome prieš 25 metus, nepasitvirtino.
Vietoj to įžengėme į naujos ir dar griežtesnės ekonominės konkurencijos erą, sakė EK vadovė. Ji paaiškino, kad bus parengtas ES veiksmų planas, ir pabrėžė, kad Europos sėkmė ir konkurencingumas priklausys nuo energijos kainų.
„Mūsų konkurencingumas priklauso nuo to, ar sugebėsime sugrįžti prie žemų ir stabilių energijos kainų, pabrėžė M. von der Leyen, neatsisakydama vienadienės dekarbonizacijos ar brangaus perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Mūsų prioritetas bus aptarti bendrus interesus ir būti pasirengusiems derėtis. Būsime pragmatiški, tačiau visada laikysimės savo principų, ginsime savo interesus ir puoselėsime savo vertybes”, – sakė EK vadovė.
Šaltinis: Interia.pl