Didžiausia pasaulyje gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ iki 2030 m. gali kasmet sukurti net 602 mln. kilogramų plastiko atliekų, kurios atsidurs vandenynuose, nerimauja organizacija „Oceana“. Gėrimų milžinė atremia kaltinimus, nurodydama savo pastangas aplinkosaugos srityje ir investicijas į daugkartines pakuotes.
Organizacija „Oceana“ savo naujausioje ataskaitoje „Coca-Cola’s World With Waste“ (liet. „Pasaulis su atliekomis“) prognozuoja dramatišką „Coca-Cola“ pagaminamo plastiko kiekio augimą.
Kiek plastiko pagamina „Coca-Cola“?
2030 m. bendrovė kasmet gali sunaudoti daugiau kaip 4,13 mln. tonų plastiko, t. y. 20 proc. daugiau nei 2023 m., kai bendrovė sunaudojo 3,45 mln. tonų plastiko.
Pasak „Oceana“ ekspertų, net 602 000 tonų šių plastiko atliekų kasmet gali patekti į vandenynus ir kitus vandens telkinius. Tai atitinka beveik 220 milijardų pusės litro talpos plastikinių butelių. Ataskaitoje teigiama, kad toks plastiko kiekis galėtų užpildyti daugiau kaip 18 milijonų mėlynųjų banginių skrandžius.
„Bendrovė „Coca-Cola“ yra neabejotinai didžiausia gėrimų gamintoja ir pardavėja pasaulyje. Dėl šios priežasties jų veiksmai yra labai svarbūs jūrų aplinkai”, – sakė organizacijos „Oceana“ kampanijų prieš įmonių plastiko taršos šaltinius vadovas Mattas Littlejohnas.
Perdirbimas neišspręs plastiko problemos
Jau daugelį metų „Coca-Cola“ pirmauja didžiausių pasaulinių plastiko taršos šaltinių sąraše, aplenkdama tokius prekės ženklus kaip „PepsiCo“, „Nestlé“ ir „Danone“. Remiantis 2024 m. žurnale „Science Advances“ paskelbto tyrimo duomenimis, jos produktai sudaro net 11 proc. visų aplinkoje randamų plastiko atliekų .
Šiuo metu „Coca-Cola“ kasmet parduoda 137 mlrd. vienkartinių plastikinių butelių. Sudėti vienas šalia kito jie galėtų apjuosti Žemę išilgai pusiaujo daugiau nei 100 kartų, teigiama „Oceana“ ataskaitoje.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad perdirbimas neišsprendžia „Coca-Cola“ problemos. Organizacija pažymi, kad perdirbti buteliai taip pat gali patekti į jūras ir vandenynus. „Perdirbimas yra svarbus, tačiau jei perdirbtą plastiką panaudosite daugiau vienkartinių pakuočių gamybai, problema išliks,“ – Littlejohn sako.
2022 m. „Coca-Cola“ teigė, kad daugkartinės pakuotės yra veiksmingiausias būdas mažinti atliekų kiekį. Tuo metu bendrovė įsipareigojo, kad iki 2030 m. 25 proc. jos gaminiuose naudojamų pakuočių bus daugkartinio naudojimo, tačiaušis tikslas buvo išbrauktas iš naujausios tvarumo strategijos, paskelbtos 2024 m. gruodį.
Remiantis žurnale „Science Advances“ paskelbta analize, „Coca-Cola“, „Pepsi“, „Nestle“ ir „Danone“, be kita ko, yra atsakingos už daugiausiai plastikinių šiukšliųUnsplash
Plastikas kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai
Plastiko tarša turi pražūtingų pasekmių jūrų gyvūnijai. Kasmet tūkstančiai jūros gyvūnų žūsta prariję plastiko atliekų arba į jas įsipainioję. Pavyzdžiui, plastikiniai buteliai dažnai tampa mirtinais spąstais krabams ermitams, o mirusių paukščių ir jūrų vėžlių skrandžiuose nuolat randama butelių ir dangtelių.
Plastiko atliekos taip pat kelia grėsmę žmonių sveikatai. Vis daugiau tyrimų rodo, kad mikroplastikas – mažos plastiko dalelės, susidarančios skaidantis didesnėms plastiko atliekoms – sukelia rimtų sveikatos problemų, įskaitant vėžį, nevaisingumą, širdies ligas ir neurodegeneracines ligas, pavyzdžiui, demenciją.
Mikroplastiko aptikta net nėščių moterų placentoje ar smegenyse, o tai rodo, kad jo yra labiausiai apsaugotose žmogaus kūno vietose.
Mikroplastikai teršia jūras ir vandenynus visame pasaulyje. Jis taip pat prasiskverbia į žmogaus organus. Dabar įrodyta, kad ji gali turėti įtakos net orams123RF/PICSEL
Tačiau „Coca-Cola“, atsakydama į „Oceana“ kaltinimus, nurodė, kad ataskaitoje praleisti svarbūs su atliekų tvarkymu susiję veiksniai. „Ataskaitoje ignoruojami ir neteisingai pateikiami sudėtingi su plastiko atliekomis susiję iššūkiai. Tikriems sprendimams priimti reikia įgyvendinti politiką, investuoti į infrastruktūrą ir bendradarbiauti įvairioms pramonės šakoms,“ – pabrėžė bendrovė.
Bendrovė„Coca-Cola“ taip pat priminė, kad gerokai padidino perdirbto plastiko naudojimą, kartu investuodama į naujoves, pavyzdžiui, lengvas pakuotes ir atliekų surinkimo sistemas. Bendrovė taip pat nurodė, kad jos pastangos apima pirmųjų arba didžiausių butelių perdirbimo gamyklų atitinkamose rinkose, kuriose perdirbtos atliekos tiesiogiai paverčiamos naujomis pakuotėmis, steigimą.
Daugkartinio naudojimo buteliai kaip sprendimas
Oceana ataskaitoje teigiama, kad plastiko problemą galima išspręsti plačiai naudojant daugkartines pakuotes. Bendrovė „Coca-Cola“ jau vykdo programas, pagal kurias Brazilijoje, Vokietijoje ir Nigerijoje naudojami ir pakartotinai naudojami daugkartiniai buteliai. 2022 m. daugiau nei 20-yje rinkų daugkartinio naudojimo buteliai sudarys daugiau nei pusę „Coca-Cola“ gėrimų pardavimų, o dar 20-yje rinkų – daugiau nei 25 proc. pardavimų.
„Tačiau bendrovė ir toliau nepakankamai investuoja į šį segmentą, todėl bendras jos gaminamų plastikinių atliekų kiekis didėja,“ – „Oceana“ pažymi. Organizacija taip pat atkreipia dėmesį, kad pakartotinai naudojant pakuotes galima gerokai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, nes perdirbtoms pakuotėms apdoroti reikia daug energijos. Pakuočių paruošimo pakartotiniam naudojimui procesai reikalauja daug mažiau energijos, o tai dar labiau naudinga aplinkai.
Kompanija „Coca-Cola“ ginasi, argumentuodama, kad daugkartinio naudojimo sistemų plėtra susiduria su dideliais infrastruktūriniais sunkumais, be to, reikia keisti vartotojų įpročius. „Žinome, kad reikia nuveikti daugiau, ir toliau investuojame į savo ambicijų plėtojimą daugkartinių pakuočių srityje,“ – rašoma bendrovės pozicijos pareiškime.
Organizacijos „Oceana“ ekspertų teigimu, jei „Coca-Cola“ iki 2030 m. pasiektų savo pradinį tikslą – 25 proc. daugkartinių pakuočių, ji galėtų 15 proc. sumažinti savo plastiko pėdsaką, 2024-2030 m. išvengdama iš viso 2,49 mln. tonų plastiko gamybos ir užkirsdama kelią maždaug 350 000 tonų medžiagos patekimui į vandens kelius.
Vandenynų tarša plastiku jau pasiekė grėsmingą mastą ir kelia pavojų pasaulio jūrų ekosistemoms. Kasmet į vandenynus patenka nuo 7 iki 13 mln. tonų plastiko, iš kurių mažiau nei 0,3 mln. tonų išplaukia į paviršių, o likusi dalis nuskęsta į dugną arba ją sunaudoja jūrų organizmai.
WWF ataskaitos duomenimis, vienkartinis plastikas sudaro daugiau kaip 60 proc. vandenynų taršos, o mikroplastiko aptikta viso pasaulio jūrų organizmuose – nuo planktono iki banginių. Prognozuojama, kad, nesiimant ryžtingų veiksmų, iki 2050 m. vandenynuose esančio plastiko masė gali viršyti bendrą žuvų masę. Jungtinės Tautos pripažįsta, kad tarša plastiku yra pasaulinė krizė, prilygstanti klimato kaitos keliamai grėsmei.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą