Iki šiol trūko tinkamo dirbtinio maisto, kuris patenkintų visas medaus bičių poreikius. Mokslininkams pagaliau pavyko sukurti tokį maistą. Jis šiek tiek primena parduotuvėse parduodamus energetinius batonus ir gali išspręsti didėjantį bičių šeimų išmirimo dėl tinkamo maisto trūkumo problemą.
Sintetinis maistas medaus bitėms yra Vašingtono valstijos universiteto ir APIX Biosciences NV Wingene, Belgija, mokslininkų darbas. Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“ (DOI: 10.1098/rspb.2024.3078), mokslininkai aprašė sėkmingus bandymus, kurių metu maistinių medžiagų trūkumo kenčiančios kolonijos, išdėstytos komerciniam pasėlių apdulkinimui, vystėsi dėka specialiai joms paruoštų pašarų.
Sintetinis maistas bitėms
Tai pirmasis tokio tipo visiškai sintetinis maisto šaltinis medaus bitėms, kuris gali revoliucionizuoti pastangas išgelbėti jų kolonijas. Iki šiol trūko tinkamo dirbtinio maisto, kuris atitiktų visas bičių poreikius. Naujas maistas gali būti dedamas į avilius, kur darbininkės perdirba ir paskirsto būtinas maistines medžiagas lervoms ir suaugusioms bitėms, ir dėl to šie vabzdžiai galės išgyventi žiemą ir žydėjimo laikotarpį.
Medaus bičių kolonijos gali senėti ir net išnykti. Tai yra natūralus jų egzistavimo ciklas. Tačiau pastaraisiais metais bitininkai iš viso pasaulio pranešė apie nuostolius, kurių mastas, atrodo, gerokai viršijo natūralius šių mūsų gyvenimui labai svarbių vabzdžių kolonijų gyvenimo ciklus. Tai gali būti ligų, parazitų, pesticidų ar klimato kaitos pasekmė.
„Žemės naudojimo pokyčiai, miestų plėtra ir ekstremalios oro sąlygos – visa tai neigiamai veikia medaus bičių ir kitų apdulkintojų mitybą“, – sakė Brandon Hopkins iš Vašingtono valstijos universiteto, straipsnio bendraautorius. „Medaus bitės yra visagės ir ne visą maistą gauna iš vieno šaltinio. Joms reikia įvairios mitybos, kad išgyventų, tačiau vis sunkiau rasti nuolatinį žiedadulkių šaltinį, kurio reikia kolonijai išlaikyti, – pridūrė jis.
Mokslininkai tikisi, kad naujas pašaras taps veiksminga strategija kovojant su sparčiai nykstančiomis bičių kolonijomis ir saugant nuo šių apdulkintojų priklausomą pasaulinį maisto tiekimą. Kaip pripažino tyrėjai, jų maistas primena energetinius batonėlius ir yra visų maistinių medžiagų, kurių reikia medaus bitėms.
10 metų tyrimai
„Iki šio tyrimo medaus bitės buvo vieninteliai gyvuliai, kurių nebuvo galima išlaikyti dirbtiniu pašaru. Mūsų tyrimai rodo, kad komercinėmis lauko sąlygomis mūsų maisto, kuris pakeičia žiedadulkes, tiekimas maistiniu požiūriu stresą patiriančioms kolonijoms lemia reikšmingą, išmatuojamą kolonijų sveikatos pokytį, palyginti su dabartinėmis geriausiomis praktikomis. Mūsų produktas turi potencialą pakeisti medaus bičių auginimo būdus”, – pripažino Patrick Pilkington, APIX Biosciences US generalinis direktorius.
Ši publikacija yra daugiau nei dešimtmetį trukusių tyrimų ir eksperimentų rezultatas. Per šį laiką mokslininkai bandė įvairias savo dirbtinio pašaro sudedamųjų dalių kombinacijas su medaus bitėmis. Galiausiai jie rado tinkamas, kuriose pagrindinį vaidmenį atlieka izofukosterolis – natūralaus žiedadulkių sudedamoji dalis.
Kolonijos, kurios buvo šeriamos maistu, praturtintu izofukosteroliu, išgyveno visą sezoną be žiedadulkių, o tos, kurios jo negavo, patyrė rimtų problemų, įskaitant sumažėjusį lervų gamybą, suaugusių individų paralyžių ir galiausiai kolonijų žlugimą. Naujasis pašaras taip pat yra sudėtingas kitų maistinių medžiagų, kurių reikia medaus bitėms, mišinys.
Lauko bandymai
Siekiant patvirtinti naujo maisto šaltinio veiksmingumą lauko sąlygomis, mokslininkai atliko eksperimentus su maisto streso paveiktomis kolonijomis mėlynių ir saulėgrąžų laukuose. Šie augalai gamina žiedadulkes, tačiau, kaip pripažino tyrėjai, jos yra žinomos dėl prastos kokybės. Palyginti su kolonijomis, kurios gavo standartinį komercinį maistą, arba kolonijomis, kurios turėjo pačios išsilaikyti, šios, maitintos batonėliais, vystėsi, parodydamos didesnį išgyvenamumą ir kolonijų augimą.
„Kai kurie bitininkai nebeapdulkina mėlynių, nes kolonijos kenčia arba žūsta, o už apdulkinimą gaunamas pelnas nepadengia nuostolių“, – paaiškino Hopkinsas. „Mėlynių žiedadulkės nėra labai maistingos medaus bitėms, ir jos nėra gerai prisitaikę apdulkinti šias kultūras. Tačiau jei jos gaus papildomą maisto šaltinį, bitininkai gali grįžti prie šių laukų apdulkinimo, nes jų bitės turės didesnes išgyvenimo galimybes“, – pridūrė jis.
Šaltinis: tech.wp.pl
Parašyti komentarą