2025 metų gegužė daugelyje Europos regionų buvo vienas sausiausių mėnesių per visą matavimų istoriją. Kritulių trūkumas, karščiai ir sniego stygius žiemą kelia grėsmę derliui, geriamojo vandens prieinamumui ir energetikos sistemų stabilumui. Ekspertai įspėja, kad be greitos adaptacijos ES nesusidoros su augančia hidrologine rizika.
Nors būtų sunku tuo patikėti žvelgiant į termometrus Lietuvoje, tačiau pasauliniu mastu 2025 metų gegužė buvo antra karščiausia gegužė per visą matavimų istoriją. Ji taip pat buvo itin sausa. 2025 m. gegužę daugelyje Europos dalių beveik nenukrito nė lašo lietaus.
„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, tai buvo vienas sausiausių mėnesių per visą matavimų istoriją – vidutinis kritulių kiekis Europoje buvo 40 proc. mažesnis nei įprastai. Ypač nukentėjo Italija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija ir Balkanų šalys.
Centrinėse Alpėse sniego danga rekordiškai žemą lygį pasiekė jau balandį, o tai reiškia, kad upės, maitinamos tirpstančio ledo vandeniu, pradėjo sekti gerokai anksčiau nei įprastai. „Gegužę kritulių kiekis didelėje Europos dalyje buvo išskirtinai mažas, o temperatūra – labai aukšta, kas ženkliai pagilino sausros sąlygas“, – savo ataskaitoje skelbia „Copernicus“.
Žemės ūkis patiria spaudimą, rinkos reaguoja
Tiesioginė sausros pasekmė – nuostoliai žemės ūkyje. Europos sausrų stebėjimo centras (EDO-JRC) nurodo, kad hidrologinės sąlygos staigiai pablogėjo beveik visose Viduržemio jūros baseino šalyse, o vandens stresas kelia grėsmę kukurūzų, vasarinių javų, alyvuogių ir vynuogių derliui.
Italijos ūkininkai skambina pavojaus varpais, kad kai kuriose Apeninų pusiasalio srityse nuostoliai sieks net 70 proc. „Javai bręsta per anksti, dėl to derlius yra mažesnis, o grūdai – prastesnės kokybės“, – rašo „Euronews“, cituodami Italijos ūkininkų federaciją „Coldiretti“. O tai jau greitai gali lemti maisto kainų augimą visame žemyne.
Vandens trūkumas taip pat smogia energijos gamybai iš hidroelektrinių, kurios yra ypač svarbios Ispanijai ir pietų Prancūzijai. Kaip informuoja „The Guardian“, vandens atsargos hidroelektrinių rezervuaruose pasiekė kritinį minimumą, o tai gali sukelti elektros tiekimo pertrūkius vasaros paklausos piko metu, kai, ypač pietų Europoje, oro kondicionieriai padeda ištverti ekstremalius karščius.
Gresia pavojus miestams, pramonei ir elektrinėms
Sausra paveikia ne tik ūkininkus. Žemas upių lygis apsunkina vandens transportą, o kartu ir anglies bei energetinių žaliavų tiekimą. Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje valdžios institucijos ruošiasi galimiems apribojimams atominių elektrinių darbe, kurioms reaktorių aušinimui reikia didelio kiekio vandens.
Tokiuose miestuose kaip Milanas, Barselona ar Lionas įvesti apribojimai sodų laistymui ir automobilių plovimui. „Tai nebėra nepaprastosios priemonės. Tokio pobūdžio apribojimai gali tapti nauja norma“, – komentuoja „Politico“.
Pavojus kyla ir vandentiekiui mažesniuose miestuose bei kaimo vietovėse. Kaip savo 2025 m. birželio ataskaitoje įspėja Europos Centrinis Bankas, „hidrologinė rizika tampa vis svarbesniu makroekonominiu veiksniu“, galinčiu paveikti maisto kainas, nekilnojamojo turto vertę ir kreditų prieinamumą ūkininkams. Žodžiu – kuo sausiau, tuo labiau kenčia Europos ekonomika.
Krizės mastas nustebino vyriausybes ir investuotojus
Nors apie didėjančią hidrologinę riziką kalbama jau ne vienerius metus, vis dar trūksta veiksmingų adaptacijos mechanizmų. „Tai, kas vyksta 2025 m., rodo, kad planavimo, paremto istoriniais duomenimis, nebepakanka“, – sako dr. Sonia Seneviratne iš ETH Ciuriche, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitos bendraautorė.
Kai kurie regionai diegia vietines vandens sulaikymo strategijas ir investuoja į lietaus vandens surinkimo infrastruktūrą, tačiau šių veiksmų mastas vis dar per mažas. Tuo pat metu, kaip pažymi „The Conversation“, „Europa nėra pasirengusi daugiamečiams, sudėtingiems sausros epizodams, kurie vis dažniau pasitaiko ir žiemą“.
Be to, sausros Europoje gilėja: 2022 m. jos paveikė du trečdalius žemyno, dėl ko derlius sumažėjo 12–16 proc. Europos Komisijos surinkti duomenys rodė, kad tai buvo stipriausia sausra, ištikusi Europą per pastaruosius 500 metų. Tačiau kita, panašaus stiprumo, gali būti jau visai netoli.
Įspėjimo sistema nespėja su klimato kaita
Europos sausrų observatorijos ekspertai nurodo, kad 2025 m. oras išsprūdo iš prognozių rėmų. Sniego trūkumas žiemą ir pavasarinės karščio bangos lėmė, kad hidrologiniai scenarijai, sudaryti metų pradžioje, šiandien yra nebeaktualūs. „Mums reikia dinamiškesnių, sezoninių prognozavimo modelių ir duomenų integracijos iš įvairių sektorių – nuo žemės ūkio iki energetikos“, – pokalbyje su „The Guardian“ sako dr. Irina Gorban iš JRC.
Reaguodama į gegužės įvykius, Europos Komisija paskelbė apie „ES atsparumo sausrai plano“ peržiūrą, o Europos investicijų bankas pradėjo bandomąją programą, remiančią investicijas į vandens infrastruktūrą.
Praėjusių metų stebėjimai rodo, kad šios investicijos reikalingos beveik visur žemyne. 2024 m. Vakarų Europa, nuo Ispanijos iki Vokietijos, patyrė beprecedenčius naikinamuosius potvynius. Tuo pačiu metu vidurinė ir rytinė žemyno dalys džiūvo greičiau nei bet kada anksčiau.
Ar Europa turi planą sausai ateičiai?
Remiantis naujausiomis „Copernicus“ prognozėmis, 2025 m. vasara taip pat žada būti išskirtinai sausa. Jau šiandien žinoma, kad kai kuriose Ispanijos ir Italijos dalyse vandens rezervuarai pasiekė žemiausią lygį per dešimtmetį. Sezoninės prognozės rodo tolesnį kritulių mažėjimą ir naujas karščio bangas.
Šiame kontekste vis garsiau kalbama apie būtinybę įvesti ES vandens politiką, prilygstančią energetikos ar klimato politikai. „Mes susiduriame jau ne su stichine nelaime, o su nuolatiniu vandens režimo pokyčiu, kuris reikalauja naujo teisinio ir institucinio požiūrio“, – interviu „SwissInfo“ sako dr. Johanna Keesler iš Vageningeno universiteto.
Tarp siūlomų veiksmų minimas vandens prieigos prioritetizavimas (žemės ūkiui, pramonei, namų ūkiams), tarifų sistemų peržiūra ir investicijų į vandens perdirbimą miestuose paspartinimas. Be to – kaip apibendrina „The Guardian“ – „Europa gali netrukus įžengti į permanentinės vandens krizės erą“.
Parašyti komentarą