Gamtininko idėja deginti pievas dėl erkių – pavojinga nesąmonė, galinti padaryti daugiau žalos nei naudos

LRT publikacijoje išsakyta gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus mintis, esą griežtas žolės deginimo draudimas yra viena pagrindinių erkių plitimo priežasčių, sulaukė aštrios kritikos iš gamtininkų ir aplinkosaugos ekspertų. Kai kurie specialistai šią idėją vadina visiškai nelogiška, moksliškai abejotina ir net pavojinga.

Idėja: deginti žolę, kad sumažėtų erkių. Ką?

Gamtininkas Gaidamavičius siūlo grąžinti „kontroliuojamą pievų deginimą“ kaip efektyvią kovos su erkėmis priemonę. Pasak jo, net vienkartinis deginimas kas penkerius metus esą sumažintų erkių populiaciją 30 %. Tokias mintis jis grindžia neįvardyta JAV studija, tačiau pamiršta esminį dalyką – deginimas naikina ne tik erkes, bet ir visą gyvybę, priklausančią pievų ekosistemoms.

Marius Čepulis: tai viena didžiausių nesąmonių, kokias teko skaityti

Gamtininkas, dokumentinių filmų kūrėjas Marius Čepulis socialiniuose tinkluose griežtai sukritikavo LRT publikuotą tekstą:

„Tai viena didesnių nesąmonių, kurią teko perskaityti. Tik neaišku, ar žurnalistė pusės dalykų nesuprato (fungicidai erkėms??), ar išties Andrejus gali tokius blėnis kalbėti. Visų pirma, kodėl Andrius Gaidamavičius, kai visada buvo Andrejus?“

Pasak jo, tokio tipo straipsniai daro daug žalos keliomis kryptimis vienu metu:

1. Paprasti žmonės, išsigandę erkių, gali pradėti masiškai deginti žolę, nes „gamtininkas pasakė, kad tai veiksminga“. Nors pačioje kalboje minimas tik kovo mėnuo, informacija pateikiama nesuprantamai ir neatsakingai.
2. Žmonės klaidingai įsitikins, kad žolės deginimas apskritai „išspręs erkių problemą“, o tai gali paskatinti ignoruoti realias apsisaugojimo priemones.
3. Meta šešėlį ant kontroliuojamo deginimo kaip tikros gamtotvarkos priemonės, kuri yra naudinga tinkamu metu ir vietoje, bet tikrai ne skirta erkėms naikinti.

Mokslinė realybė: pievinės erkės – ne pagrindinė problema

Kaip pažymi Čepulis, pagrindinės problemos Lietuvoje kyla ne dėl pievinių, o dėl miškinės ir taiginės erkių rūšių. Būtent jos yra pagrindinės Laimo ligos ir erkinio encefalito pernešėjos. Tuo tarpu pievinės erkės, kurias teoriškai būtų galima paveikti deginimu, retai įsisiurbia žmonėms.

Tam, kad deginimas turėtų realų poveikį erkių populiacijai, tektų išdeginti miškus, kirtavietes, pamiškes – milžiniškus plotus visoje šalyje, kas yra visiškai neįmanoma tiek ekologiškai, tiek praktiškai.

Ekspertai: deginimas naikins daugiau nei tik erkes

Biržų aplinkos apsaugos skyriaus specialistas Artūras Griška pabrėžia: žolės deginimas, kad ir kontroliuojamas, padarytų nepataisomą žalą gyvūnijai, dirvožemiui ir atmosferai.

„Visų pievų nenudeginsi, o jei prasidės masiniai deginimai – poveikis bus baisus. Paprastas žmogus neįvertins visų sąlygų, todėl „kontroliuojamas“ deginimas gali baigtis katastrofa“, – teigia jis.

Ką reikėtų daryti vietoj to?

Erkių prevencijai specialistai rekomenduoja:

• Asmenines apsaugos priemones (repelentus, tinkamą aprangą);
• Skiepus nuo erkinio encefalito;
• Ekologinės pusiausvyros palaikymą – reguliarią žolės pjovimą, gyvūnų populiacijos kontrolę, teritorijų priežiūrą;
• Galbūt – atsargiai taikomą biologinę ar cheminę kontrolę, tačiau tik tikslinėse teritorijose ir griežtai kontroliuojant poveikį aplinkai.

Išvada: pavojinga idėja, kuri gali įžiebti ugnį tiesiogine prasme

Straipsnyje LRT pateikta Gaidamavičiaus idėja, pristatyta be reikiamo konteksto ir kritiško žvilgsnio, gali sukurti klaidinančią žinutę visuomenei. Dalis skaitytojų gali suprasti tai kaip leidimą ar net paskatinimą deginti žolę – tai ne tik pavojinga aplinkai, bet ir potencialiai neteisėta.

Tokie neapgalvoti pasisakymai diskredituoja ir pačią gamtininkų bendruomenę, kurios tikslas – saugoti, o ne niokoti gamtą.