Stebėsenos šaltinio GLAMOS duomenimis, šių metų pradžioje glaciologai džiaugėsi, kad žiemą ir pavasarį Alpėse gausiai snigo. Specialistai tikėjosi, kad tai bus ženklas, jog baigėsi didelis daugiametis atodrėkis ar net nustojo nykti ledas. Tačiau rugpjūčio mėnesį mokslininkai visoje šalyje užfiksavo rekordinius ledo nuostolius – šį vasaros mėnesį vidutinė temperatūra keliais laipsniais viršijo nulį net Jungfraujocho stotyje, esančioje 3571 m aukštyje virš Alečo ledyno.
Apskritai GLAMOS pranešė, kad Šveicarijos ledynai šiemet neteko 2,5 proc. savo tūrio, t. y. daugiau nei vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį.
„Mane neramina tai, kad, nepaisant ledynams idealių metų, kai buvo daug sniego turtinga žiema ir gana vėsus bei lietingas pavasaris, to vis tiek nepakako. Jei tendencija, kurią stebėjome šiais metais, išliks, tai bus katastrofa Šveicarijos ledynams“, – sakė GLAMOS direktorius Matthias Hussas.
Vienas iš veiksnių, spartinančių šių metų ledo nykimą, buvo dulkės iš Sacharos. Jos suteikia ledo sluoksniams rudą arba rausvą spalvą, o tai trukdo jiems atspindėti saulės šviesą.
Socialiniuose tinkluose M. Husso paskelbtose nuotraukose matyti purvini upeliai, tekantys per tokius plonus ledo sluoksnius, kad pro juos matyti akmenys ir žvyras.
Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir toliau didės, manoma, kad iki 2100 m. Alpių ledynai praras daugiau kaip 80 proc. dabartinės savo masės.
