Mokslininkai nustatė su El Niño ir La Niña susijusius pokyčius. Jie siekia tūkstančius metų atgal, kai žmonės neturėjo tokios didelės įtakos klimato kaitai. Ar naujasis tyrimas paneigia antropogeninės klimato kaitos teoriją?
El Nino jau seniai yra vienas iš labiausiai stebimų pasaulinio klimato kintamumo veiksnių. Kas kelerius metus tropinis rytinis Ramusis vandenynas pereina iš šiltosios (El Niño) į šaltąją (La Niña) fazę. Tai keičia kritulių pobūdį, sukeldama potvynius, sausras ir audras už tūkstančių kilometrų nuo Ramiojo vandenyno.
El Ninjo pasireiškimo pasekmių pavyzdys – 1997-1998 m. ir 2015-2016 m., kai šis reiškinys sukėlė katastrofiškus potvynius rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir sausras Afrikoje, Australijoje ir Pietryčių Azijos regionuose . Pasėlių sunaikinimas, miškų gaisrai, koralinių rifų išbalinimas ir laikinas žvejybos nuosmukis – visa tai atneša apčiuopiamų nuostolių ekonomikai. Pavyzdžiui, dėl 1997-1998 m. įvykusio El Ninjo prarandama apie 5,7 trilijono JAV dolerių pajamų. Paprastam žmogui tai yra neįsivaizduojamos sumos.
Tačiau dabar mokslininkai įspėja apie dar didesnį nerimą keliantį dalyką: tiek El Niño, tiek La Niña tęsiasi ilgiau nei bet kada anksčiau, todėl didėja jų griaunamasis potencialas.
Nuostoliai bus dar didesni. El Nino dažnesnis ir labiau griaunantis
Tradiciškai El Nino reiškinys trunka apie metus ir kaitaliojasi su La Nino nereguliariu ciklu kas dvejus-septynerius metus. Paprastai, pasibaigus vienam iš šių reiškinių, situacija grįždavo į normalią padėtį (t. y. nei El Nino, nei La Nina). Kiekvienas šių reiškinių užsitęsimas didina žalą, o dažnesni pasikartojimai apsunkina ūkininkų ir žvejų, be kita ko, normalią situaciją.
Mokslininkai pažymėjo, kad pastaraisiais dešimtmečiais niūri vizija pildosi – klimato reiškiniai trunka ilgiau ir kartojasi dažniau. Tačiau šiuo atveju neužtenka trumpo paaiškinimo – pasaulinė klimato kaita, kurią sukelia iškastinio kuro deginimas. Žurnale „ Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime įrodoma, kad per pastaruosius 7 000 metų tiek El Nino, tiek La Nino dažnumas didėjo. Tai lemia esminiai Žemės klimato sistemos pokyčiai.
Tokią išvadą mokslininkai padarė tyrinėdami senovinius koralus centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Jie yra tarsi suakmenėjusios laiko kapsulės, išsaugojusios tūkstančių metų senumo klimato kaitos įrašus.
Tai, ką aptikome, yra nepaprasta: holoceno pradžioje (prieš 7000 metų) vienerių metų ENSO reiškiniai buvo norma. Tačiau laikui bėgant daugiamečiai reiškiniai tapo penkis kartus dažnesni.
Dr. Zhengyao Lu iš Lundo universiteto rašo „The Conversation“ puslapiuose.
Ši tendencija siejama su šiluminiais pokyčiais Ramiajame vandenyne, kurie vyko po lėto Žemės orbitos pasikeitimo. Tai savo ruožtu turėjo įtakos saulės energijos pasiskirstymui. Nežymūs, bet vis dėlto ilgalaikiai pokyčiai paveikė Ramiojo vandenyno atogrąžų regionų viršutinio sluoksnio temperatūrą, dėl to ENSO (pietinis svyravimas, kurį sudaro El Nino, La Nina ir neutrali fazė) tapo ilgesnės fazės.
Natūralus procesas vyko palyginti lėtai, tačiau tam tikru etapu atsirado nauja jėga, kuri pradėjo jį spartinti. Štai čia ir susiduriame su žmogaus sukelta klimato kaita.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo, spartina šią tendenciją. Atmosferoje ir vandenyne susikaupusi papildoma šiluma sudaro dar palankesnes sąlygas nuolatiniams ENSO reiškiniams, o galbūt ir intensyvesniems. Tai, kas anksčiau buvo lėta, natūrali evoliucija, dabar grėsmingai greitėja. Kitaip nei ankstesni klimato pokyčiai, šis vyksta mūsų gyvenime, ir jau dabar galime matyti jo pasekmes”, – rašo daktaras Lu.
Įspūdingas El Nino sugrįžimas? Tikimybė didės metų pabaigoje
Dabar problema peržengė tik gamtos mokslų ribas ir tapo ekonomikos problema, nes šių pokyčių pasekmės bus stulbinančios. Galime tikėtis dažnesnių ir ilgesnių sausrų, karščio bangų, miškų gaisrų, uraganų, potvynių, kylančių vienas po kito. Mokslas rodo, kad vieningais sprendimais galima veiksmingai kovoti su gamtos pokyčių padariniais. Nors didžioji dalis informacijos yra neigiama, ji visų pirma rodo, kad reikia imtis veiksmų.
Visų pirma padėtis reikalauja atsisakyti tokios plačiai paplitusios naftos gavybos ir taip keisti šalių, kurios labai priklauso nuo naftos gavybos, ekonomiką. Taip pat būtina susilaikyti nuo jos gavybos iš naujų telkinių, kurie dėl technologinės pažangos tampa ekonomiškai prieinami.
Šaltinis: The Conversation / Phys.org, Interia.pl
Publikacija: Lu, Z., Schultze, A., Carré, M. et al. Padidėjęs daugiamečių El Niño-Southern Oscillation įvykių dažnis holocene. Nat. Geosci. (2025). https://doi.org/10.1038/s41561-025-01670-y
Parašyti komentarą