2021 m. Lietuvoje buvo 13 dienų, kai temperatūra pakilo virš 30 ºC. O 2010 m. tokių dienų buvo 20. Kas laukia ateityje?
Statistiniai duomenys aiškiai rodo, kad vidutinė temperatūra didėja. Tais pačiais rekordiniais metais 2020 m. liepos mėn. temperatūra pakilo 10 % daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Jau 2010 m. rugpjūtį padaugėjo karščio poveikį patiriančių ir įvairių problemų turinčių žmonių – 2 000 daugiau nei 2009 m. rugpjūtį. O tai jau 28 proc. daugiau. Gali atrodyti keista kalbėti apie karštį kovo pabaigoje, tačiau vasara ateina taip greitai, kad jos nepastebime ir jaučiamės tam nepasiruošę.
Tai naujausia statistika, siejanti skaičius su aukšta temperatūra. Tačiau ši tendencija išlieka iki šiol. Sinoptikai pranešė, kad netrukus ekstremali temperatūra dar padidės. Tai reiškia, kad galime tikėtis naujų nuo karščio nukentėjusių žmonių skaičiaus rekordų.
Oda yra tarsi radiatorius
Kas nutinka mūsų kūnui karštyje? Sunku palaikyti vidinę temperatūrą įprastame, gana siaurame diapazone. Tai daroma dviem būdais. Pirma, kad atvėstų dėl drėgmės išgarinimo, padidėja prakaitavimas. Štai kodėl karštyje taip svarbu gerti daugiau skysčių.
Kai karštį lydi didelė drėgmė, prakaitavimas nebėra veiksmingas vėsinimo mechanizmas. Deja, dėl visuotinio atšilimo taip pat didėja visuotinė drėgmė. Tai lemia kelios priežastys: nuo pasaulio vandenynų paviršiaus išgaruoja daugiau vandens.
Vienu metu vykstantį drėgmės ir karščio poveikį žmogaus organizmui tyrė Kalifornijos universiteto mokslininkai. Tyrimas parodė, kad esant 100 proc. drėgmei, žmogaus organizmas jau esant vos 30 °C temperatūrai patiria didelį pavojų: tokiomis sąlygomis kūnas „jaučia“ visus 60 laipsnių. Panašų poveikį turi ir 35 laipsnių temperatūra su 65 % drėgnumu. Karštį atlaikyti darosi vis sunkiau.
Šaltos naktys yra geriau nei karštos. Yra ir kitų visuotinio atšilimo padarinių, kurie veikia prieš mus. Naktys paprastai būna daug vėsesnės nei dieną, todėl organizmas turi galimybę pailsėti. Tačiau pastaraisiais metais nakties temperatūra kyla greičiau nei dienos. Tai blogai ne tik todėl, kad organizmas turi mažiau laiko pailsėti.
Įrodyta, kad aukštesnė lauko temperatūra blogina miego kokybę. Per karščius žmonės blogiau užmiega ir anksčiau pabunda – tai žinojote ir be mokslininkų. Tačiau moksliniai tyrimai taip pat sieja prastą miegą su padidėjusiu nerimu, depresija, agresija ir prasta nuotaika. Ir nors esant šiek tiek aukštesnei nei 30 laipsnių temperatūrai toks pokytis atrodo mažai tikėtinas, šilumos smūgis nėra retas reiškinys. Mūsų kūnas gamina šilumą, o jei negali jos efektyviai atiduoti, perkaista.
Šiltų ir šaltų dienų pokyčiai
Žiemos darosi vis šiltesnės, mažėja ilgai trunkančių šalčių, o sniego danga stabili. Vasaros tampa ilgesnės ir šiltesnės, dažniau pasitaiko karščio bangų (virš 30 °C). Pavasaris ir ruduo tampa šiltesni ir ilgesni, o perėjimai tarp metų laikų tampa neryškesni.
Pagrindinės temperatūros kilimo priežastys
Pasaulinis atšilimas. Dėl CO₂ ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimo kyla pasaulinė temperatūra, o tai veikia ir Lietuvą. Baltijos regionui klimato kaita daro ypač didelę įtaką, nes jis yra vidutinių platumų zonoje, kur temperatūros svyravimai yra ryškesni.
Jūros ir oro masių pokyčiai
Baltijos jūros vandens temperatūra taip pat kyla, o tai turi įtakos regiono klimatui, nes žiemos tampa švelnesnės ir drėgnesnės. Atmosferos cirkuliacijos pokyčiai skatina šiltesnių oro masių patekimą iš vakarų ir pietų. Žmogaus veiklos poveikis. Miesto poveikis (asfalto ir betono įšilimas) prisideda prie vietinės temperatūros kilimo. Miškų kirtimas ir žemės ūkio pokyčiai turi įtakos drėgmės balansui ir temperatūros reguliavimui.
Ateities pasekmės ir prognozės
Dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai – smarkios audros, sausros ir potvyniai. Pokyčiai žemės ūkio ir miškų ekosistemose – ilgesni vegetacijos laikotarpiai, bet taip pat didesnė sausrų ir kenkėjų rizika. Miestų infrastruktūros pritaikymas – reikalingi geresni vėsinimo sprendimai ir kritulių vandens valdymas. Lietuvoje klimato kaita ne tik jaučiama, bet ir daro įtaką įvairiems sektoriams ir kasdieniam gyvenimui. Manoma, kad ši tendencija išliks ir ateityje, jei nebus imtasi veiksmingų veiksmų išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti ir prisitaikymo strategijoms įgyvendinti.
Parašyti komentarą