Jei vidutinė temperatūra Žemėje pakils 2 °C, palyginti su iki industriniu laikotarpiu, milijonai žmonių atsidurs vietovėse, kuriose išgyventi atvirame ore taps neįmanoma. Tokią išvadą padarė Londono Karališkojo koledžo mokslininkai. Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Reviews Earth and Environment“ (NREE).
Dabar temperatūra pasaulyje jau pakilo 1,5 °C, tačiau net ir Paryžiaus susitarime numatytas ribotas atšilimas iki 2 °C gali trečdalį žemės paversti per karšta normaliam gyvenimui. Ypač pažeidžiami bus vyresni nei 60 metų žmonės – jiems pavojingų teritorijų plotas padidės nuo 21 proc. iki 35 proc. sausumos ploto.
Padėtis gali dar labiau pablogėti, jei temperatūra pakils 4 °C: tuomet apie 40 proc. sausumos ploto atsidurtų vadinamojoje nekompensuojamo karščio zonoje. Tai būklė, kai kūnas nebegali atvėsti net pavėsyje ar esant vėjui. Tokiomis sąlygomis ilgas buvimas lauke be kondicionuojamos pastogės sukelia perkaitimą ir šilumos smūgį.
Didžiausias pavojus gresia regionams, kuriuose ekstremalus karštis jau yra rimta problema. Tai Persijos įlanka ir Arabijos pusiasalis, Indogango lyguma, pietinės JAV valstijos ir Meksika. Šiose vietovėse jau dabar fiksuojama temperatūra, viršijanti fiziologines ribas net jauniems ir sveikiems žmonėms. Jei atšilimas tęsis, karštis taps mirtinai pavojingas net pavėsyje, esant geram vėdinimui ir galimybei gauti vandens.
Mokslininkai pabrėžia, kad blogiausių padarinių galima išvengti tik skubiai mažinant anglies dioksido išmetimą, pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir išsaugant natūralias ekosistemas, galinčias absorbuoti anglį. Be to, būtina prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, kuriant infrastruktūrą, kuri apsaugotų žmones nuo perkaitimo.
Parašyti komentarą