Nustatyta, kad 48 proc. mažų ir vidutinių pajamų šalių gyventojų geriamasis vanduo yra užterštas fekalijomis. Iš viso daugiau nei 4,4 mlrd. žmonių skurdžiose šalyse neturi galimybės naudotis švariu vandeniu – dvigubai daugiau, nei anksčiau apskaičiavo PSO ir UNICEF. Ir tik trečdalis šių šalių gyventojų 2020 m. turėjo galimybę naudotis saugiu geriamuoju vandeniu. Šie rezultatai rodo, kad reikia kurti programas, kurios pagerintų prieigą prie geriamojo vandens visuose pasaulio regionuose. Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.
Kur labiausiai trūko vandens?
Mokslininkai, naudodami Žemės stebėjimais pagrįstą geoprografinį modelį, įvertino saugaus geriamojo vandens prieinamumą 135 šalyse, įskaitant 70 šalių, kurių duomenų nepakanka. Saugaus geriamojo vandens šaltiniu jie laikė šulinius, gręžinius ar vamzdynų vandenį, kurie nebuvo užteršti bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis ir buvo prieinami namų ūkyje.
Be fekalinės taršos, saugaus geriamojo vandens prieinamumui įtakos turėjo tai, kad nebuvo galimybės prie jo prieiti vietoje ir regione trūko vandens. Labiausiai nukentėjo Afrika į pietus nuo Sacharos – 12-oje šalių saugiu geriamuoju vandeniu galėjo naudotis mažiau nei 10 proc. gyventojų. Be to, kaimo vietovėse galimybės gauti švaraus geriamojo vandens buvo prastesnės nei miestuose.
Tegul šulinius išsikasa