Nustatyta, kad miesto paukščiai, pavyzdžiui, varnos ir antys, perneša antibiotikams atsparių bakterijų atmainas, kurios gali sukelti žmonių apsinuodijimą maistu.
Tokių bakterijų jie turi beveik tris kartus daugiau nei kaimo vietovėse gyvenantys paukščiai. Mokslininkai mano, kad dėl glaudaus kontakto su žmonėmis šie paukščiai užsikrečia jiems nebūdingomis bakterijų atmainomis ir vėliau jas platina dideliais atstumais. Šis tyrimas rodo urbanizacijos poveikį infekcijų plitimui ne tik tarp žmonių, bet ir tarp žmonių ir gyvūnų. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Current Biology“.
Kaip paukščiai užsikrečia antibiotikams atspariomis bakterijomis?
Mokslininkai ištyrė 30 rūšių paukščių iš aštuonių skirtingų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių išmatų mėginius, kad nustatytų bakterijos Campylobacter jejuni, kuri yra paukščių žarnyno mikrobiotos dalis, padermes. Paaiškėjo, kad tokių padermių miestų juodųjų strazdų ir varnų organizmuose buvo du-tris kartus daugiau nei kaimo vietovėse gyvenančių paukščių organizmuose.
Ypač įdomu tai, kad šiuose paukščiuose rasta bakterijų, turinčių genų, atsakingų už atsparumą įvairių grupių antibiotikams, pavyzdžiui, populiariems beta laktamams ir tetraciklinams. Mokslininkai daro prielaidą, kad paukščiai galėjo užsikrėsti per sąlytį su žmonių atliekomis. Be to, antys ir didžiosios antys galėjo užsikrėsti atspariomis padermėmis per nuotekas, kurios išleidžiamos į atvirus telkinius.
Dažniausiai paukščių žarnyne aptiktos bakterijos buvo atsparios tetraciklinams, rečiau – fluorochinolonams, makrolidams ir aminoglikozidams, o tai rodo, kad jie dažnai naudojami medicinos praktikoje. Maždaug 20 proc. aptiktų padermių buvo atsparios bent vienos rūšies antibiotikams, o trys padermės iš varnų ir ančių žarnyno buvo atsparios kelių rūšių antibiotikams. Tai rodo, kaip svarbu kontroliuoti antibiotikų vartojimą, kad būtų išvengta atsparių padermių atsiradimo.
