Su mūsų planetoje vyksta kažkas keisto, o mokslininkai neturi tam paaiškinimo. Metus trukusią rekordiškai aukštą vandens temperatūrą Atlanto vandenyne staiga pakeitė netikėta šalčio banga.
Daugiau nei metus Atlanto vandenyno paviršiaus temperatūra siekė naujas aukštumas, tačiau per pastaruosius kelis mėnesius ši tendencija rekordiškai greitai pasikeitė.
Birželio mėnesį Atlanto vandenyno temperatūra didžiojoje vandenyno dalyje buvo 1-3 laipsniais Celsijaus aukštesnė nei įprastai, o kai kuriose vietovėse – net 5 laipsniais Celsijaus aukštesnė nei vidutiniškai. Šios temperatūros nebuvo pavienės, nes Atlanto vandenyne nuo 2023 m. kovo mėn. reguliariai fiksuojami rekordiškai aukšti temperatūros rodikliai. Tie metai buvo ketvirti metai iš eilės, kai pasaulio vandenynuose buvo užfiksuoti nauji karščio rekordai.
Karštą vandenį iš dalies lėmė antropogeninė klimato kaita, bet taip pat ir itin stiprus El Nino 2023 ir 2024 m. Tačiau, pasak Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos, El Ninjo laikotarpis jau baigėsi.
NOAA duomenys rodo, kad nuo gegužės mėnesio Atlanto vandenyno paviršiaus temperatūra stebėtinai sparčiai vėso. Nuo birželio pradžios temperatūra buvo keliais laipsniais žemesnė nei įprasta šiam metų laikui. Tai reiškia, kad El Niño greičiausiai pakeitė La Niña – orų sistema, leidžianti šaltam vandeniui kilti į vandenyno paviršių.
Tiek El Nino, tiek La Nina yra sudėtingos sistemos, kurias lemia daugybė priežasčių, kurių viso sąrašo mokslininkai vis dar nesupranta. Todėl labai sunku numatyti kiekvieno iš šių atšilimo ar atšalimo laikotarpių atėjimą – mūsų duomenys apie juos apsiriboja tik faktiniais stebėjimais, kada atsiranda ir išnyksta pagrindiniai bruožai.
La Niña su tuo neturi nieko bendra
Tačiau dabartinis staigus temperatūros pokytis Atlanto vandenyne glumina. Mokslininkai sako, kad jokia La Nina negali paaiškinti to, ką jie dabar mato, nes viskas vyksta itin greitai.
Vandenyno karščio banga siejama su kai kuriais pražūtingais padariniais aplinkai, įskaitant pasaulinį koralų išblukimą, kuris sukėlė stresą daugiau kaip 99 % Atlanto vandenyno tropinių rifų. Balinimas įvyksta, kai pasikeitus sąlygoms išstumiami koraluose gyvenantys dumbliai. Dėl to koralai tampa balti, o tai ne tik paveikia biologinę įvairovę, bet ir sumažina rifų gebėjimą sušvelninti pakrančių audrų poveikį ir sumažinti potvynius.
Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad El Nino gali sukelti trilijonus dolerių siekiančius BVP nuostolius visame pasaulyje, ir šis poveikis gali išlikti daugelį metų. Be to, dėl jo gali padaugėti ligų, nes uodai, nuodingi dumbliai ir bakterijos klesti dėl ilgesnių drėgnų metų laikų.
Kokios bus vandenynų atšalimo pasekmės, dar neaišku, nes neaišku, kiek sumažės temperatūra.
Vandenyno paviršiaus atšalimas turės teigiamų aspektų:
- Pirma, jei temperatūra nenukris žemiau leistino lygio, tai panaikins ankstesnį įšilimą ir atkurs povandeninės gyvybės pusiausvyrą. Svarbiausia, kad šis atšalimas nesukeltų naujo atšilimo, kuris, žinoma, nėra garantuotas.
- Antra, srovės reguliuoja atmosferos temperatūrą – žemesnė vandens temperatūra reikš žemesnę oro temperatūrą bent kai kuriuose Žemės regionuose.
- Trečia, šaltesnis vanduo geriau sugeria anglies dioksidą iš atmosferos ir geriau jį sulaiko. Tai reiškia, kad vandenynas galės geriau sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir dar labiau sumažinti visuotinio atšilimo tempą.
