Įsivaizduokite: visuotinis atšilimas, užuot lėmęs laukiamą temperatūros kilimą, gramzdina Europą į ledynmetį, panašų į tą, kurį matėme filme „Poryt”. Tai ne fantastinio blockbuster’io siužetas, o visiškai realus scenarijus, dėl kurio mokslininkai jau metų metus kelia pavojų. Kalbama apie potencialų Golfo srovės, arba, tiksliau, visos Atlanto meridionalinės cirkuliacijos (AMC) – galingos vandenyno srovės, kuri atlieka lemiamą vaidmenį reguliuojant tiek globalų, tiek Europos klimatą, perskirstydama šilumą po visą vandenyną – kolapsą.
Ekspertai įspėja: jei klimato kaita lems reikšmingą AMC susilpnėjimą, pasekmės Didžiajai Britanijai ir kitoms Europos dalims gali būti katastrofiškos. Nyderlandų karališkojo meteorologijos instituto ir Utrechto universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia siaubingą vaizdą: temperatūra Škotijoje gali nukristi iki -30°C, o Edinburge beveik pusę metų minimali temperatūra bus žemiau nulio.
Londone prognozuojami ekstremalūs šalčiai iki -19°C ir daugiau nei du papildomi mėnesiai dienų su temperatūra žemiau nulio, palyginti su 19 amžiaus pabaiga. Tai reikštų, kad Didžiosios Britanijos klimatas taps panašus į šaltus šiaurinės Kanados regionus, o tai turės rimtų pasekmių žemės ūkiui ir maisto saugumui. Be to, besiplečiantis jūros ledas gali padengti dalį Britų salų, o žiemos audros taps dažnesnės ir intensyvesnės.
Pagrindinė šio potencialaus AMC kolapso priežastis – gėlo vandens pritekėjimas, kurį sustiprina visuotinio atšilimo sukeltas ledynų tirpimas. Naujame tyrime buvo naudojamas sudėtingas klimato modelis, imituojantis scenarijus, kai cirkuliacijos sistema susilpnėja daugiau nei 80 procentų, kartu atsižvelgiant į 2°C visuotinio atšilimo pasekmes. Tyrime bendradarbiavęs Michielis Baatsenas pažymėjo, kad „palyginti švelnus tokio miesto kaip Edinburgas klimatas patirs stulbinančius pokyčius”.
Pagal tokį scenarijų ten būtų 164 dienos su minimaliomis temperatūromis žemiau nulio, tai yra 133 dienomis daugiau nei priešindustriniame klimate. Skandinavijos klimatas taps daug šaltesnis, o tipiškai švelni vakarinė Norvegijos pakrantė gali susidurti su ekstremaliomis temperatūromis žemiau -40°C, o tai yra 25 laipsnių kritimas, palyginti su priešindustriniu klimatu.
Įdomu tai, kad vasaros temperatūros reikšmingai nepriklauso nuo silpnesnės Atlanto vandenyno cirkuliacijos, nors kai kuriose vietose gali būti stebimas nedidelis ekstremalių vasaros temperatūrų padidėjimas. Dėl to kontrastas tarp vasaros ir žiemos tampa didesnis, o žiemos – daug šaltesnės. Be poveikio temperatūrai, ankstesni tyrimai taip pat rodo, kad cirkuliacijos sistemos susilpnėjimas lems mažesnį kritulių kiekį Europoje ir spartesnį jūros lygio kilimą Atlanto vandenyne.
Pagrindinis tyrimo autorius René van Westenas pabrėžia: „Nuolatinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos veda mus į tolesnius ekstremalius klimato pokyčius, dėl kurių bus daugiau karščio bangų, sausrų ir kitų ekstremalių oro reiškinių”. Jis priduria: „Kuo ilgiau tęsime iškastinio kuro deginimą, tuo didesnės bus šios problemos. Tuo pačiu metu kiekviena visuotinio atšilimo laipsnio dalis priartina mus prie AMC kolapso”. Šis tyrimas yra aiškus įspėjimas: „Mūsų naujas tyrimas rodo, kad tai nuves Europą į kitą kraštutinumą – ledinę ateitį”. Politikai ir visuomenė turi suvokti: skubus ir drastiškas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas – vienintelis būdas išvengti katastrofiškiausių klimato krizės pasekmių ir užkirsti kelią griaunamosioms AMC kolapso pasekmėms.
Nors tyrimo rezultatai yra „fiziškai tikėtini” ir atitinka ankstesnius modeliavimus, kai kurie ekspertai ragina būti atsargius. Dr. Alejandra Sanchez-Franks iš Nacionalinio okeanografijos centro pažymi, kad mūsų stebėjimo duomenys apie vandenyną dar nepasiekė lūžio taško, todėl šio tyrimo rezultatus ir jų tiesioginį poveikį realiam pasauliui reikėtų interpretuoti atsargiai. Tačiau, kaip pažymi profesorius Johnas Robsonas, Nacionalinio atmosferos mokslų centro mokslinis bendradarbis, augantis susirūpinimas dėl AMC stiprumo mažėjimo „sustiprina susirūpinimą, kad AMC jėgos kritimas gali reikšti staigų žiemos temperatūrų kritimą Europoje ir žiemos audrų skaičiaus padidėjimą Šiaurės Europoje, net ir visuotinio atšilimo sąlygomis”.
Šis tyrimas, paskelbtas žurnale „Geophysical Research Letters„, yra dar vienas svarbus argumentas, skatinantis imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant užkirsti kelią blogiausiems klimato kaitos scenarijams.
Parašyti komentarą