Skaitant apie tokias temas kaip kibernetinės patyčios ar emocinis žeminimas internete, smurtinio turinio sklaida internete, suaugusiųjų noras savanaudiškais sumetimais užmegzti nenatūralų emocinį ryšį su nepilnamečiu vaiku ar jaunuoliu ir kiti nenatūralūs dalykai, nevalingai gali kilti klausimas: „Ar tai tikrai dabar normalu?“.
Deja, gyvename tokiame amžiuje, kai neįsivaizduojamas ir net nepriimtinas elgesys tampa nerimą keliančiu kasdieniškumu ir rutina, o empatijos visuomenėje mažėja. Akivaizdu, kad šis procesas tęsis ir toliau, tačiau tėvai ir pedagogai gali daug ką padaryti, kad išmokytų vaikus ir jaunuolius atskirti juoda nuo balto, susikurti vertybių sistemą, kuri nekenktų nei jiems patiems, nei kitiems.
Internetas tampa iškreiptų veidrodžių karalyste
Dalijimasis pernelyg atviru vaizdu socialinės žiniasklaidos platformose, dalyvavimas toksiškose internetinėse diskusijose ir smurtinio turinio vartojimas dažnai jau laikomas įprastu skaitmeninio gyvenimo aspektu. Toks negatyvumo normalizavimas tapo epidemija, kuri kenkia mūsų visuomenės vertybėms. Skaitmeninis amžius po truputį kuria iškreiptą tikrovę, kurioje socialiai žalingas elgesys maskuojamas kaip kasdienybė.
Nerimą kelia vaikų ir jaunuolių polinkis dalytis pernelyg atviru vaizdu. Kadaise, kai mobiliuosius telefonus turėjo dar ne kiekvienas nepilnametis, negalėjome įsivaizduoti, kad bus masiškai platinamos nuogų vaikų nuotraukos, tačiau dabar tai tapo taip įprasta, kad jaunimas tai laiko visiškai normaliu elgesiu. Spaudimas prisitaikyti prie socialinės žiniasklaidos platformose jau esančio turinio, noras kaupti „laiką“ lėmė pavojingą tokio elgesio eskalavimą. Internetinių žaidimų pasaulis taip pat tapo agresijos ir toksiškumo terpe.
Žaismingi pokštai dažnai virsta įžeidinėjimų, grasinimų ir net tyčiojimosi jūra. Tokia priešiška aplinka priimama kaip normali žaidimų patirtis. Nepamirškime ir smurtinio turinio plitimo. Nuo vaizdingų vaizdo žaidimų iki nerimą keliančių pranešimų socialiniuose tinkluose – jauną protą užplūsta vaizdai ir pranešimai, kurie gali iškreipti jų supratimą apie pasaulį ir daiktų tvarką.
Smurtas ir agresija žudo empatiją
Empatija, gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, yra užuojautos ir darnios visuomenės pagrindas. Laikui bėgant smurtas ir agresija internete prislopina mūsų suvokimą ir mes prarandame gebėjimą įsijausti į kitų žmonių kančias, mažėja mūsų empatijos gebėjimas. Ironiška, bet skaitmeninis pasaulis, sukurtas mus sujungti, skatina izoliaciją. Interneto suteikiamas anonimiškumas gali sukurti klaidingą pažeidžiamumo jausmą, leidžiantį mums elgtis taip, kaip niekada neįsivaizduotume, kad elgtumėmės asmeniškai. Turime suvokti, kad silpnindami empatiją ruošiame dirvą visuomenei, kuriai būdingas abejingumas, bauginimas ir net smurtas. Jei ir toliau eisime šiuo keliu, rizikuojame sukurti pasaulį, kuriame empatija taps tolimu prisiminimu.
Kaip elgtis?
Pirma, visi turime tapti kritiškais skaitmeninio turinio vartotojais. Kritinis mąstymas yra būtinas, kad galėtume priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, kurie padėtų mums orientuotis informacijos jūroje ir atskirti juodą nuo balto.
Antra, šeimoje reikėtų skatinti atvirus ir sąžiningus pokalbius apie interneto patirtį. Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau vaikas internete susidurs su jo amžiui netinkama, painia ar trikdančia informacija. Tėvai turi padaryti viską, kad paruoštų tam savo vaiką, ir žinoti, kur prireikus kreiptis pagalbos. Svarbu pabrėžti, kad tėvai yra pasirengę padėti spręsti situaciją ir imtis aktyvaus vaidmens, jei vaikui prireiktų pagalbos.
Trečia, vaikams reikėtų priminti, kaip svarbu virtualioje aplinkoje pagarbiai elgtis su bendraklasiais ir kitais žmonėmis. Kiekvienas turėtų laikytis savo gyvenimo vertybių ir savarankiškai priimti sprendimus, o ne remtis draugų komentarais. Kalbant apie nemalonius ar erzinančius komentarus internete, geriau neigiamus komentarus pasilikti sau ir patylėti, nes niekada nežinai, kaip jie paveiks kitą žmogų.
Apibendrinant galima teigti, kad žalingo elgesio internete normalizavimas reikalauja mūsų dėmesio ir įsitraukimo. Ignoruodami šią problemą, rizikuojame sukurti visuomenę, kurioje nėra užuojautos ir empatijos. Todėl vaikus ir jaunuolius reikia mokyti atsakingai elgtis su tuo, kas vyksta interneto pasaulyje, ir taip sumažinti žmogiškųjų santykių vertės praradimą.
Šaltinis: jauns.lv
Parašyti komentarą