Penktadienį, kovo 21 d., Saulėje įvyko stiprus žybsnis, kurį lydėjo vainikinės masės išmetimas (CME), pasiuntęs į Žemę įkrautų dalelių srautą. Šis reiškinys, kuris sutapo su „vainiko skylės“ – padidėjusio Saulės vėjo greičio srities – atradimu, gali sukelti stiprią G3 klasės geomagnetinę audrą. Prognozuojama, kad dviejų Saulės plazmos srautų sąveika sustiprins poliarines auroras, todėl jos taps matomos, įskaitant vidutinių platumų regionus.
Bendras CME ir didelio greičio dalelių srauto poveikis Žemę pasiekė kovo 22 d., pranešė Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba. Dėl to padidėjo Saulės vėjo greitis ir susidarė palankios sąlygos „sustiprintiems arba stipriems“ geomagnetiniams trikdžiams. JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) patvirtino šią prognozę, paskelbdama G3 lygio perspėjimą dėl audros sekmadienį, kovo 23 d. „Tokie įspėjimai nėra neįprasti, tačiau pasitaiko nedažnai“, – pažymėjo NOAA pareigūnai.
Šiaurės pašvaistės atsiranda, kai įkrautos Saulės vėjo dalelės sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku, keliauja polių link ir susiduria su molekulėmis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Paprastai tai sukelia žalią spektro švytėjimą, tačiau tokie intensyvūs sutrikimai, kokių tikimasi, gali pratęsti auroras į pietus ir pridėti raudonų ir violetinių atspalvių.
Astronomai mėgėjai stebėjimams turėtų rinktis vietas, kuriose būtų kuo mažiau šviesos. Tuo tarpu kosminiai orai išlieka nenuspėjami: tikslus aurorų laikas ir intensyvumas gali skirtis. Specialistai rekomenduoja naudotis programėlėmis su asmeniniais pranešimais: šios paslaugos analizuoja duomenis realiuoju laiku ir padeda nepraleisti akimirkos, kai prasideda aktyvumas.
Kaip primena ekspertai, tokie reiškiniai yra ne tik įspūdingas reiškinys, bet ir priminimas apie Saulės aktyvumo poveikį Žemės technologijoms, įskaitant ryšių ir navigacijos sistemas. Vis dėlto dabartinis sutrikimų lygis nereikalauja papildomų atsargumo priemonių, todėl galime sutelkti dėmesį į estetinę gamtos reiškinio pusę.
