Tai iš tų istorijų, kurios atrodo asmeniškos, bet kurias pažįsta beveik kiekvienas. Sulaukusios pensinio amžiaus, daugelis moterų tikisi, kad pagaliau prasidės jų „tikrasis“ gyvenimas – be skubėjimo rytais, be lėkimo į darbo susirinkimus ir vakarais pildomų ataskaitų. Galės ilgiau pamiegoti, pabaigti skaityti pradėtą knygą, vykti į ekskursiją ir ilsėtis. Tačiau taip nenutinka.
Vienas pareigas pakeičia kitos. Dabar jau be konkretaus darbo laiko, tačiau ne mažiau reikalaujančios. Pensininkė automatiškai tampa „budinčiąja“: aukle, slaugytoja, virėja, ta, kuriai galima patikėti savo vargus, o jei pasiseka – ir nemokamu pinigų šaltiniu. Labiausiai tai paliečia moteris. Metų metus jos atsiduoda vaikams, vėliau anūkams ir tiesiog nebesugeba išjungti režimo „visada pasirengusi“.
Vis dėlto yra dalykų, kurių negalima – tikrai negalima – perduoti net patiems artimiausiems. Ne iš egoizmo, o iš pagarbos sau. Tą turi gerbti ir artimieji.
Neleiskite savo pensijos kaip bendro resurso. Tai nėra „šeimos kasa“, o jūsų asmeninis aprūpinimas.
Kad ir kiek vaikai bandytų įtikinti, jog atiduos, „iki algos“ paskolintos lėšos retai kada išnyksta be pėdsakų. Netrukus tenka taupyti vaistams, maistui ar viešajam transportui. Pensija yra jūsų saugumo riba – galbūt kukli, bet ji jūsų pačių. Tik jūs renkatės, kaip ją panaudoti. Vaikai turi savo išlaidų ir rūpesčių, ir tai nėra jūsų atsakomybė.
Neatiduokite savo sveikatos mainais į dėkingumą.
Močiutė pavargsta – tai normalu, o ne tinginystė ar nenoras padėti. Visuomenėje vis dar tikimasi, kad vyresnio amžiaus moteris turi suspėti viską – vežioti anūkus, nešti pirkinius, gaminti maistą ir dar šypsotis.
Pensijos metais svarbu skirti laiko sau – ilsėtis, miegoti ir visavertiškai atgauti jėgas. Jei nesirūpinsite savimi, padėti kitiems bus sunkiau.
Neperduokite buto ar namo „trumpam laikui pagyventi“.
Dažnai pasitaikanti situacija – mama perrašo butą sūnui, o pati gyvena jo dviejų kambarių bute kaip laikiną sprendimą. Tai gali sukelti neaiškumų ir jausmą, kad namai nėra visiškai savi. Kur iš tiesų yra tavo vieta, kur jaustis laisvai ir saugiai?
Butas nėra tik plotas – tai erdvė, kurioje galite būti savimi, kur niekas netrukdo. Jei galvojate apie buto perrašymą vaikams, darykite tai sąmoningai ir apgalvotai, o ne skubotai ar paveikti spaudimo.
Neatsisakykite teisės į poilsį vien todėl, kad „esate močiutė“.
Pensija nėra privaloma pareiga visą laiką padėti kitiems. Svarbu leisti sau ilsėtis ir mėgautis paprastais dalykais, pavyzdžiui, ramia rytine kava. Kartais aplinkiniai poilsį gali suprasti neteisingai, tačiau kiekvienam priklauso laikas sau.
Šaltinis: dzentlmenis.lv
Parašyti komentarą