5. Ką jaučiate, kai viskas klostosi ne taip, kaip norėtumėte
Tai nemalonus momentas. Tokie žodžiai kaip „Tu nesi tas, ko aš tikėjausi“ ar „Aš tiek daug iš tavęs viliausi“ net ir suaugusiam žmogui gali sukelti skausmą. Nes tėvų lūkesčiai yra ypač svarbūs.
Būtina suprasti, kad šie jausmai nėra faktai, o emocinės reakcijos, kurių nereikėtų perkelti ant vaikų pečių, net jei jie jau suaugę.
Eckhartas Tolle yra pasakęs: „Tas, kuris nori pakeisti kitą, iš tiesų susiduria su iššūkiais savyje.“ Suteikite savo vaikams laisvę nuo tokios naštos.
6. Ko iš tiesų iš jų tikitės
Kartais taip norisi pasakyti: „Paskambink. Tiesiog todėl, kad laukiu.“ Tačiau tylime. Liekame tyloje ir jaučiame nuoskaudą. Vėliau pasigirsta priekaištai: „Tu vėl pamiršai“, „Aš jau nebesitikėjau.“ Užuot paprastai paprašius, kyla apmaudas.
O juk galima pasakyti ir taip: „Man taip gera, kai esi šalia.“ Be spaudimo. Be sąlygų. Tiesiog su meile.
Borisas Pasternakas rašė: „Sunkumai kyla, nes nemokame prašyti.“ Išmokti tai daryti – reiškia pradėti lengviau kvėpuoti. Be priekaištų ir be reikalavimų „tu privalai“.
7. Kas iš tiesų kelia jums nerimą
Tai yra pats svarbiausias ir nuoširdžiausias punktas. Nes su amžiumi ateina kitokie rūpesčiai – ne dėl savęs ir praeities, o dėl to, kas neišsipildė, dėl vienatvės ir jausmo, kad esi mažiau svarbus.
Norisi, kad kas nors tiesiog apkabintų ir suprastų. Vaikai atrodo artimiausi, bet jie ne visada yra pasirengę būti jūsų nerimo atrama, ir jie neturi ja būti.
Kartais paguoda ateina ne iš žmogaus, o iš tylos. Ne iš atsakymo, o iš poezijos. Ne iš balso, o iš katino, miegančio ant kelių.
Tyla ne visada yra atstumas. Kartais tai – branda. Ne todėl, kad netiki, o todėl, kad myli.
Gabrielis García Márquezas sakė: „Mes nepasakome visko ne todėl, kad kažką slepiame, o todėl, kad mylime.“ Tai ir yra išmintis – žinoti, kada geriau tylėti, kad nesužeistum žodžiais, kurie galėjo būti pasakyti.
Kartais jautriausia, ką galime padaryti – tai tiesiog tylėti ir būti šalia. Ar sutinkate?
Šaltinis: dzentlmenis.lv
Parašyti komentarą