Ar kada nors pagalvojote, ar žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, pasaulį mato skirtingai? Šis klausimas yra pagrindinė lingvistinio determinizmo idėja – teorija, teigianti, kad kalba, kuria kalbame, veikia mūsų mąstymą ir pasaulio suvokimą. Tai daugiau nei tik žodžiai: tai apie tai, kaip formuojame mintis, kaip prisimename informaciją ir netgi kaip jaučiame laiką, spalvas ar emocijas.
Kalba – mūsų pasaulio „filtras“
Kalba yra ne tik komunikacijos priemonė. Ji yra ir mūsų minties struktūros pagrindas. Kai kalbame, mes ne tik išreiškiame mintis – mes jas kuriame. Skirtingos kalbos turi skirtingus gramatinius, semantinius ir struktūrinius bruožus, kurie lemia, kaip matome aplinką.
Pavyzdžiui, anglų kalboje dažnai vartojama pasyvi forma nuslepiant veikėją: „The window was broken.” Tuo tarpu ispanų ar japonų kalbos dažniau pabrėžia, kas atliko veiksmą: „Juan broke the window.” Tyrimai rodo, kad tai daro įtaką ir atsakomybei – žmonės, kalbantys kalbomis, kuriose labiau pabrėžiamas veiksmo vykdytojas, dažniau prisimena, kas ką padarė.
Spalvos ir kalba
Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip kalba veikia suvokimą, – spalvų skirstymas. Anglų kalboje mėlyna spalva yra viena, tačiau rusų kalboje mėlyna skirstoma į „goluboy“ (šviesiai mėlyna) ir „siniy“ (tamsiai mėlyna). Tyrimai parodė, kad rusakalbiai greičiau atskiria skirtingus mėlynos atspalvius nei angliškai kalbantys žmonės. Tai rodo, kad žodžiai, kuriuos turime tam tikriems dalykams, keičia, kaip greitai ir tiksliai juos atpažįstame.
Laiko ir erdvės suvokimas
Kalbų skirtumai dar labiau išryškėja kalbant apie laiką. Anglų kalboje laikas dažnai vizualizuojamas kaip linija: ateitis yra priekyje, praeitis – už nugaros. Tačiau australų aborigenų kalbose, tokiose kaip kuuk thaayorre, kryptis grindžiama ne kūnu, o pasaulio kryptimis – šiaurė, pietūs, rytai ir vakarai. Žmonės, kalbantys šiomis kalbomis, visada tiksliai žino, kuria kryptimi yra, nes jų kalba verčia nuolat orientuotis. Taip jų pasaulio suvokimas tampa erdviškai tikslesnis.
Lingvistinis determinizmas ir jo kritika
Lingvistinis determinizmas dažnai pateikiamas dviem formomis – stipriąja ir silpnąja. Stiprioji forma teigia, kad kalba visiškai nulemia mąstymą. Ši pozicija šiuolaikiniuose tyrimuose kritikuojama kaip pernelyg griežta. Tačiau silpnoji forma, žinoma kaip lingvistinis reliatyvizmas, tvirtina, kad kalba tik veikia mąstymą – ir tai jau sulaukia daug platesnio pritarimo.
Psicholingvistai, kaip Lera Boroditsky, atliko gausybę tyrimų, įrodančių, kad kalba veikia ne tik tai, ką prisimename, bet ir kaip sprendžiame problemas, kokius sprendimus priimame bei netgi kaip suprantame moralines situacijas. Tai ne abstraktus filosofinis klausimas – tai reali įtaka mūsų kasdieniam gyvenimui.
Kaip tai pritaikyti gyvenime?
Supratimas, kad kalba veikia mąstymą, gali paskatinti mus sąmoningai plėsti savo kalbinius įgūdžius. Kalbų mokymasis tampa ne vien praktiniu įrankiu kelionėms ar darbui – tai būdas praplėsti savo mąstymą. Kuo daugiau kalbų mokame, tuo daugiau pasaulio perspektyvų galime suprasti.
Būtent todėl Skrivanek kalbų ir įgūdžių akademija siūlo ne tik kalbų kursus, bet ir ugdymo programas, padedančias giliau suvokti kalbos reikšmę mąstymui, kūrybiškumui ir sprendimų priėmimui. Tokios iniciatyvos atskleidžia, kad kalbos mokymasis nėra baigtinis procesas – tai nuolatinis proto ugdymas.
Kalba nėra tik tai, kaip bendraujame – tai, kaip mąstome. Skirtingos kalbos atveria skirtingus mąstymo kelius, skatina lankstumą, kūrybiškumą ir gilesnį pasaulio suvokimą. Todėl verta skirti dėmesio kalbų mokymuisi ne tik kaip praktiniam įgūdžiui, bet ir kaip priemonei, plečiančiai mūsų mąstymo ribas.
