Prieš kelis mėnesius Žemė patyrė stipriausią per 20 metų geomagnetinę audrą, kuri sukėlė unikalių pokyčių atmosferoje. Mokslininkai aptiko milžinišką spiralinę struktūrą ir visišką jonosferos išnykimą vidutinėse platumose.
Audros priežastis
Gegužės 10 ir 11 d. užfiksuotą G5 geomagnetinę audrą sukėlė galingi Saulės vainikinės masės išmetimai. Šie plazmos srautai, lydimi stiprių žybsnių, susidūrė su Žemės magnetiniu lauku ir sukėlė didelių atmosferos pokyčių.
Termosferos pokyčiai
Audros sukeltas temperatūros ir slėgio padidėjimas paveikė termosferą. Įkrautos dalelės, įkaitinusios atmosferą ties ašigaliais, stūmė orą link ekvatoriaus, todėl susidarė 127 laipsnių Celsijaus temperatūros skirtumas. Dėl to viršutiniuose atmosferos sluoksniuose susiformavo anksčiau nežinoma spiralinė struktūra.
Jonosferos išnykimas
Kitas neįprastas reiškinys – jonosferos visiškas išnykimas vidutinėse platumose. Ekvatorinė jonizacijos anomalija pasislinko į pietus ir susijungė su aurora borealis ties Pietų Amerika, todėl atsirado šis precedento neturintis reiškinys.
Galimybė pasikartoti
Mokslininkai toliau tiria šiuos neįprastus reiškinius ir įspėja, kad jie gali pasikartoti. Artimiausiais mėnesiais numatomas didžiausias Saulės aktyvumas gali sukelti naujas galingas geomagnetines audras, dėl kurių atmosferoje gali atsirasti naujų anomalijų.
Galingiausia geomagnetinė audra per pastaruosius 20 metų parodė, kokia pažeidžiama mūsų planeta kosminių reiškinių atžvilgiu. Mokslininkai toliau tiria šios audros poveikį ir ruošiasi galimoms naujoms atmosferos anomalijoms. Tai primena mums, kaip svarbu tyrinėti kosmosą ir suprasti jo poveikį Žemei.
