Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Mokslininkai ruošiasi kartą gyvenime pasitaikančiam įvykiui – „naujai žvaigždei“ naktiniame danguje

2 min. skaitymo

Žvaigždžių stebėtojai ir astronomai iš viso pasaulio toliau žvelgia į už 3 000 šviesmečių nuo Žemės esantį Poliarinio žvaigždyno žvaigždyną, kuriame, kaip tikimasi, seniai užgesusi žvaigždė vėl įsižiebs per tokį galingą sprogimą, kad trumpam savo spindesiu prilygs Šiaurinei žvaigždei. Paskutinį kartą žvaigždė įsižiebė beveik prieš 80 metų, todėl šis įvykis yra beveik vienintelis toks.

Žvaigždės liekana – baltoji nykštukė, vadinama T Polaris, kuri maitinasi medžiaga iš netoliese esančios raudonosios žvaigždės milžinės, jau parodė, kad jos ryškis sumažėjo. Astronomai dar tiksliai nežino, kas lemia šį nuosmukį, tačiau, jų teigimu, tik laiko klausimas, kada ji numalšins savo alkį ir sprogs įspūdingu supernovos sprogimu. „Mes žinome, kad ji sprogs – tai labai akivaizdu“, – portalui Space.com sakė Edvardas Sionas (Edward Zion), Vilanovos universiteto Pensilvanijoje astronomijos ir astrofizikos profesorius.

Mokslininkai ruošiasi kartą gyvenime pasitaikančiam įvykiui

Šis svarbus įvykis – ne tik dangaus stebėtojų šventė. Astronomai skyrė brangaus laiko daugybei antžeminių ir kosminių teleskopų, kad katalogizuotų visas įmanomas detales ir sužinotų daugiau apie supernovas, kurių dinamika išlieka miglota, nes per dešimtmečius užfiksuota tik keletas žybsnių. T Coronae Borealis, sutrumpintai T Cor Bor, priklauso elitiniam dešimties periodinių supernovų klubui ir suteikia astronomams retą progą iš arti pažvelgti į mirusią žvaigždę, kuri sunaudoja materiją iki tokio lygio, kad suskyla ir sprogsta, sukeldamas didžiulį sprogimą.

Pasak astronomų, šio įvykio metu įgytos žinios ilgainiui taps žvaigždžių veikimo modelių pagrindu.

NASA Fermi gama spindulių kosminis teleskopas stebi T Cor Bora kiekvieną dieną – dažniausiai kas kelias valandas. Kai tik supernova įsiliepsnoja, gama spindulių emisija smarkiai padidėja kartu su panašiu supernovos ryškumo šuoliu, todėl astronomai gali iššifruoti, kokia karšta tampa medžiaga netrukus po įsiliepsnojimo. Astronomai taip pat nori daugiau sužinoti apie tai, kaip smūginės bangos keliaus erdve praėjus kelioms akimirkoms po sprogimo, kurio specifika nėra gerai išaiškinta.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Vidutinis reitingas / 5. Balsų skaičius:

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
Sekti:
Esu KAIPKADA.LT portalo redaktorius, rašantis apie naujienas, įvykius ir praktiškus patarimus. Mano tikslas – suteikti skaitytojams aktualią informaciją. Padedu atrasti naudingas žinias ir pasidalinti svarbiausiais įvykiais, kurie gali turėti įtakos mūsų gyvenimui.
guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus