Nors ankstyvoje vaikystėje išmokstame daug dalykų, suaugę beveik nieko neprisimename iš ankstyvosios vaikystės. Ilgą laiką buvo manoma, kad taip yra dėl nesubrendusio hipokampo- smegenų dalies, atsakingos už prisiminimų formavimąsi. Buvo manoma, kad ji vystosi lėtai ir tiesiog nespėja „saugoti“ ankstyvosios vaikystės įvykių. Tačiau, remiantis nauju tyrimu, situacija nėra tokia vienareikšmiška.
Kolumbijos universiteto mokslininkas Tristanas Yatesas (Tristan Yates) ir jo komanda atliko tyrimą su kūdikiais, siekdami išsiaiškinti, ar jie iš tiesų gali prisiminti tai, ką mato.
Mūsų nesugebėjimas prisiminti pirmųjų gyvenimo metų įvykių vadinamas „kūdikių amnezija“ . Tačiau tai sunku ištirti, nes kūdikiai negali kalbėti apie tai, ką prisimena.
Norėdama apeiti šią ypatybę, Yateso komanda 4 mėnesių – 2 metų kūdikiams rodė veidų, daiktų ir kraštovaizdžių paveikslėlius. Po to, praėjus tam tikram laikui, kūdikiams buvo rodomas pažįstamas paveikslėlis šalia naujo.
Žiūrint į veidų, objektų ir peizažų paveikslėlius, jų smegenys buvo skenuojamos naudojant funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją. Taip mokslininkai galėjo stebėti budrių kūdikių hipokampo funkcionavimą (tai savaime sudėtinga dėl jų judrumo ir trumpo dėmesio išlaikymo).
Pagrindiniai rezultatai
Hipokampo aktyvumas. Kai kūdikiams pirmą kartą buvo parodyti nauji vaizdai, padidėjo aktyvumas užpakalinėje hipokampo dalyje, kuri yra atsakinga už suaugusiųjų epizodinę atmintį. Tai rodo, kad vyksta naujų prisiminimų kodavimo procesas.
Prisiminimo požymiai. Kai kūdikiams vėl buvo rodomi tie patys paveikslėliai, jie ilgiau išlaikė į juos nukreiptą žvilgsnį, o tai rodo, kad jie geba atpažinti ir įsiminti anksčiau matytus paveikslėlius.
Amžiaus skirtumai. Įsiminimo požymiai buvo ypač ryškūs vyresniems nei 12 mėnesių vaikams.
Anksčiau buvo manoma, kad kūdikiai negali ilgai prisiminti, nes jų smegenys dar nėra išsivysčiusios.
Tačiau nauji duomenys rodo, kad atmintis vis dar formuojasi, tik su amžiumi ją pasiekti darosi vis sunkiau. Tai patvirtina eksperimentai su gyvūnais – ankstyvieji prisiminimai gali būti išsaugoti, tačiau be tinkamų dirgiklių jie lieka nepasiekiami.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“ ir įrodo, kad mūsų smegenys geba užkoduoti prisiminimus jau kūdikystėje. Dabar mokslininkai tiria, kas su šiais ankstyvaisiais prisiminimais nutinka laikui bėgant.
Įdomūs faktai apie ifantilinę amneziją
1. Jaunesnių nei 7 metų amžiaus vaikų užmiršimas
Tyrimai rodo, kad 5-7 metų vaikai prisimena daugiau nei 60 proc. įvykių, kurie nutiko sulaukus 3 metų. Tačiau iki 8-9 metų šis skaičius sumažėja iki mažiau nei 40 proc. ir tai rodo, kad vaikystėje vyksta užmiršimo procesas.
2. Kūdikiai prisiminimus formuoja nuo pirmųjų gyvenimo dienų.
Nors suaugusieji neprisimena ankstyvosios vaikystės įvykių, tyrimai rodo, kad kūdikiai geba įsiminti informaciją. Jau pirmosiomis gyvenimo dienomis jie gali atskirti motinos veidą nuo nepažįstamų žmonių veidų.
3. Atminties raida susijusi su emocine patirtimi
Iki penkių mėnesių kūdikiai geriau prisimena informaciją, susijusią su teigiamomis emocijomis. Pavyzdžiui, jie ilgiau žiūri į geometrines figūras, jei jas lydi linksmi balsai, o tai rodo emocijų įtaką atminties procesams.
Nors konkretūs ankstyvosios vaikystės įvykiai gali būti pamiršti, su jais susiję emociniai išgyvenimai gali išlikti ir daryti įtaką būsimam elgesiui.
4. Tėvų vaidmuo atminties vystymuisi
Sąveika su tėvais atlieka svarbų vaidmenį kūdikių atminties formavimuisi. Pokalbiai, dainavimas ir žaidimai padeda užmegzti tvirtus emocinius ryšius ir padeda vaikui geriau įsiminti informaciją.
5. Kūdikiai naudoja aplinką kaip atminties užuominą
Tyrimai rodo, kad kūdikiai geriau prisimena objektus, jei jie yra pažįstamoje aplinkoje. Pavyzdžiui, labiau tikėtina, kad kūdikis prisimins mobilųjį telefoną, jei jis kabo virš tos pačios lovelės ir tame pačiame kambaryje kaip ir anksčiau.
Šie rezultatai pabrėžia, kad, nepaisant to, jog suaugusieji ribotai geba prisiminti ankstyvuosius metus, kūdikiai aktyviai formuoja ir naudoja atmintį pasauliui pažinti.
Parašyti komentarą