Daugybė tyrimų ne kartą įrodė, kad mūsų vaikystė yra svarbiausias nervų sistemos vystymosi etapas. Be daugelio pažintinių ir vystymosi žaidimų, mokslininkai atrado dar vieną būdą, kaip padaryti vaiką protingesnį ir sėkmingesnį ateityje.
Mokslininkai nustatė, kad neuroplastiškumas – smegenų gebėjimas persitvarkyti formuojant naujas jungtis – aktyviausias yra vaikystėje, o jam įtakos gali turėti aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, kalbos mokymasis. Taigi žmonės, kurie nuo vaikystės mokosi užsienio kalbų, ne tik išplečia savo bendravimo galimybes, bet ir sukuria pagrindą didesniam intelektui, rašo „ScienceDaily„.
Ankstesni tyrimai parodė, kad antrosios kalbos mokymasis gali pagerinti kognityvines funkcijas, skatinti sveiką senėjimą ir padėti atsigauti po smegenų traumų. Naujame tyrime, kurį atliko Makgilio neurologijos universitetas, bendradarbiaudamas su Otavos universitetu ir Saragosos universitetu, ištirtas dvikalbystės poveikis smegenų jungtims ir įrodyta, kad ji padidina smegenų regionų komunikacijos efektyvumą.
Tyrime, paskelbtame žurnale „Communications Biology“, dalyvavo 151 žmogus, kalbėję angliškai, prancūziškai arba abiem kalbomis, o tyrėjai atidžiai stebėjo, kokio amžiaus jie išmoko antrąją kalbą. Naudodami ramybės būsenos funkcinio magnetinio rezonanso tomografiją (fMRI), jie ištyrė visų smegenų junglumą, t. y. tai platesnis metodas nei ankstesniuose tyrimuose, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama konkrečioms smegenų sritims.
Rezultatai parodė, kad dvikalbių asmenų, ypač tų, kurie antrąją kalbą išmoko ankstyvame amžiuje, smegenų sričių junglumas yra didesnis. Šios išvados atitinka jau atliktus tyrimus, rodančius, kad kalbos apdorojimas apima kelias smegenų sritis, kurios veikia kartu. Mokslininkai teigia, kad dvikalbystė didina visų smegenų veiklos efektyvumą, todėl pagerėja pažintinė veikla, apimanti įvairias funkcijas.
Pagrindinis tyrėjas Zeus Gracia Tabuenca sakė, kad ankstyvas antrosios kalbos mokėjimas didina neuroplastiškumą, todėl smegenų organizacija tampa platesnė, o ryšiai tarp pagrindinių sričių – stipresni.
Be šių išvadų, kiti moksliniai tyrimai taip pat parodė, kad dvikalbystė gali keleriais metais atitolinti Alzheimerio ligos pradžią dėl gebėjimo sukurti kognityvinį rezervą. Tai pabrėžia kalbų mokymosi svarbą ilgalaikei smegenų sveikatai ir neuroplastiškumui, ypač jei jis pradedamas vaikystėje, o ne tik dėl prestižo ir socialinių ryšių.
Reikia kazko kas vaikus protingesnius darytu tam kad sukuvot su vaiku durninimu. As turiu omeny toki fakta idomu – paauglysteje vaiko miego rezimas naturaliai paveleja, gali net keliom valandom. O kadangi gyvenimo ritmas sudarytas pagal verslus, keliam 7 ryto, tai gaunasi kad paaugliai niekada negauna pilnai issimiegot. Kaip manot ka tas padaro besivystanciom smegenims? Valio, verslas klesti, o vaikai durneja, atsiranda emociniu ir psichologiniu problemu