Šventinis laikotarpis – derliaus metas ne tik prekybininkams, bet ir sukčiams. Jungtinėje Karalystėje (JK) kasmet padaugėja sukčiavimo atvejų prieš šventinį laikotarpį. Padidėjimas įspūdingas – iki 150 proc. Neseniai sukčiams į pagalbą atėjo dirbtinis intelektas (DI), kuris ne tik gali rašyti tobulus elektroninius laiškus anglų kalba, bet net ir vaizdo įraše suklastoti pažįstamo žmogaus veidą ir balsą.
Viena iš tūkstančių istorijų
Tie, kurie naudojasi socialinio tinklo „Facebook“ platforma, turbūt pastebėjo ne vieną įtartiną reklamą su žinomų žmonių nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kviečiančią ką nors pirkti ar investuoti pinigus. Kai Dešas Healis (Des Healy), dailidė iš Braitono, „Facebook“ reklamoje pamatė Martiną Liuisą (Martin Lewis), gerai žinomą ir populiarų finansų ekspertą Jungtinėje Karalystėje, jis ilgai negalvojo, kol atsakė į skelbimą, kviečiantį investuoti į itin pelningą bitkoinų projektą kartu su Yvonne Mask.
Po 10 minučių Dešui paskambino „finansų patarėjas“, pasivadinęs Karlu. Karlas tariamai atidarė „Revolut“ sąskaitą investavimo tikslais, į kurią Dezas turėjo pervesti pradinį 1000 svarų sterlingų (1201 eurą). Vėliau į sąskaitą buvo pervesta dar 5000 svarų sterlingų (6008 eurai) – tai buvo visos jo santaupos, tačiau, įtikėjęs neįtikėtina 50 proc. investicijų grąža, Dezas iš keturių skirtingų skolintojų pasiskolino dar 70 000 svarų sterlingų (84 116 eurų).
Vieną dieną, išgirdęs pokalbį telefonu su „finansų patarėju“, Dezo sūnus pastebėjo fone grojančią repo muziką, kuri atrodė labai įtartina, ir paprašė tėvo nedelsiant kreiptis į policiją. Laimei, du iš bankų, iš kurių Dezas skolinosi pinigų, paskolas atšaukė, tačiau naivus investuotojas dabar yra skolingas 20 000 svarų sterlingų ir dar 6 000 svarų sterlingų palūkanų (iš viso apie 31 243 eurus), jau nekalbant apie jo paties prarastas santaupas.
Daugumoje viešai prieinamų svetainių neleidžiama naudoti įžymybių balsų, nuotraukų ar vaizdo įrašų naujiems deepfake’ams kurti, tačiau, deja, yra platformų, kuriose tai galima daryti. Ateityje „Facebook“ savininkė „Meta“ žada įdiegti veidų atpažinimo technologiją, skirtą kovoti su įžymybių piktnaudžiavimu reklamose. Deja, šiuo metu „Facebook“, nepaisant daugelio naudotojų pranešimų, nesugeba atpažinti net klonuotų netikrų profilių, todėl abejotina, kiek veiksminga bus kova su deepfakes, kurie skelbiami kaip mokami skelbimai.
Apgaudinėjami vairuotojai, keliautojai ir kurjerių klientai
Yra tiek daug įvairių sukčiavimo schemų, kad viename straipsnyje neįmanoma jų visų išvardyti. Pavyzdžiui, vairuotojai turėtų saugotis priminimų apie nesumokėtas baudas už automobilių stovėjimą ir, gavę tokį pranešimą, nespausti prisegtos nuorodos. Tikėtina, kad taip pateksite į suklastotą svetainę, kurioje, kaip ir tikroje svetainėje, prašoma nurodyti automobilio registracijos duomenis. Po to bus siunčiamas pranešimas, kuriame nurodoma, kad yra nesumokėta bauda, kurią reikia nedelsiant sumokėti kredito kortele.
Daugelyje Jungtinės Karalystės automobilių stovėjimo aikštelių nebegalima mokėti grynaisiais pinigais, tik kredito kortele arba telefono programėle, todėl vairuotojų patogumui matomose vietose yra kvadratiniai kodai, kad sumokėti būtų galima greičiau ir paprasčiau.
Tuo tarpu sumanūs žmonės jau spėjo ant tikrų kvadratinių kodų priklijuoti netikrus. Jie nukreipia į sukčių svetainę, o netikrų kvadratinių kodų galima rasti ne tik automobilių stovėjimo aikštelėse, bet ir restoranuose, net sukčių siunčiamuose elektroniniuose laiškuose.
Taip pat plinta automobilių ir kitų prekių reklamos, kurios atrodo pernelyg geros, kad būtų tikros. Susisiekus su pardavėju iš karto prašoma užstato, prisidengiant tuo, kad yra didžiulis susidomėjimas. Pervedus pinigus, pirkėjas užblokuojamas, o pardavėjo profilis ištrinamas.
Sukčiai klesti ir netikrose interneto svetainėse, kuriose siūlomi populiarūs produktai neįtikėtinai mažomis kainomis. Geriausiu atveju prekės niekada nebus pristatytos, blogiausiu – kredito kortelės ir asmens duomenys atsidurs nusikaltėlių rankose.
Daugelis britų yra patikėję nemokamų kelionių pasiūlymais, paprastai siunčiamais elektroniniu paštu, kažkodėl manydami, kad didžiausios pasaulio oro linijų bendrovės dovanoja nemokamus lėktuvo bilietus.
Apsipirkite apgyvendinimo svetainėje
Tie, kurie metų pabaigoje planuoja kelionę naudodamiesi visame pasaulyje populiaria svetaine Booking.com, turėtų žinoti, kad ji taip pat tapo nusikaltėlių taikiniu. „Booking.com“ praėjusiais metais buvo pripažinta lankomiausia kelionių ir turizmo svetaine pasaulyje ir apskaičiuota, kad per pastaruosius pusantrų metų sukčiavimo atvejų šioje platformoje padaugėjo iki 900 proc.
Vienas iš populiariausių sukčiavimo būdų yra sukčiavimas, kai sukčiai „Booking.com“ vardu siunčia elektroninius laiškus arba apsimeta užsisakiusiais viešbutį – netgi naudodamiesi „Booking.com“ pranešimų sistema. Sukčių pasakojimas paprastai skamba gana įtikinamai ir sudaro įspūdį, kad reikia skubiai spustelėti nuorodą ir atlikti naują mokėjimą, kad būtų ištaisyta ankstesnė klaida, kitaip užsakymas bus atšauktas.
Dirbtinis intelektas padeda sukčiams
Dirbtinio intelekto prieinamumas leidžia sukčiams generuoti gramatiškai taisyklingus el. laiškus, todėl sukčiavimo neįmanoma atpažinti pagal anglų kalbą, ir, deja, daugelis žmonių nesąmoningai spaudžia nuorodas, kurios į jų įrenginius įkelia kenkėjišką programinę įrangą arba ragina pervesti pinigus. Dažnai taip pat siekiama gauti jautrių asmens duomenų.
Taip pat pasitaiko pasiūlymų, kuriuose sukčiai reklamuoja išskirtinį nekilnojamąjį turtą neįtikėtinai mažomis kainomis. Prašoma sumokėti per Booking.com, tačiau keliautojams nuvykus nurodytu adresu paaiškėja, kad turto arba nėra, arba jis nėra nuomojamas. Pats Booking.com stengiasi tokias apgavystes sustabdyti, tačiau, matyt, nepakankamai greitai, todėl keliautojams patariama iš anksto patikrinti atsiliepimus apie nekilnojamąjį turtą ir jo įvertinimus, o pasinaudojus „Google Images“ įsitikinti, kad svajonių vilos nuotrauka nėra paimta iš nuotraukų bibliotekos. Neįtikėtinai maža kaina taip pat turėtų sukelti įtarimų.
Kaip nepasimesti?
Yra keletas patarimų, vienas iš jų – atminkite, kad Booking.com niekada neprašo el. laiške siųsti kredito kortelės duomenų, asmens kodo ar slaptažodžio. Taip pat turėtumėte prisiminti, kad mokėjimus reikia atlikti Booking.com platformoje, o ne tiesiogiai paslaugų teikėjo svetainėje.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą