Mokslininkai jau seniai nustatė, kad žiovavimas skirtas apsaugoti smegenis nuo perkaitimo. Kai žmogus žiovauja, jis padeda atvėsinti smegenis, o tai prisideda prie tolesnio efektyvaus jų darbo.
Tačiau mokslininkus domina, ar stebint žiovavimą galima gauti daugiau informacijos.
Neseniai atlikti eksperimentai, kuriuose dalyvavo dešimtys žinduolių ir paukščių rūšių, parodė, kad žiovavimo trukmė tiesiogiai susijusi su smegenų dydžiu. Kuo didesnės smegenys, tuo ilgiau trunka žiovavimo sukeltas atvėsimas.
Mokslininkai taip pat teigia, kad žmonės, turintys daug nervinių jungčių, yra linkę dažniau žiovauti, nes jų smegenys greičiau sušyla.
