Žemėje bus matoma Šiaurės pašvaistė, net pietinėse platumose. Žemę dengs Saulės plazmos debesis, išmestas į mūsų planetą. Išmetimą lydėjo vienas galingiausių dabartinio Saulės aktyvumo ciklo žybsnių, kurio indeksas X7,1.
Emisinis ūkas – jonizuotų dujų (plazmos) debesis, švytintis matomos šviesos spalvomis. Pagrindinis jonizacijos šaltinis dažniausiai būna labai energingi fotonai, išspinduliuojami iš šalia debesies esančios karštos žvaigždės. Žinomiausi emisinių ūkų tipai yra H II sritys aktyvios žvaigždėdaros rajonuose ir planetiškieji ūkai – paskutinių žvaigždės evoliucijos stadijų metu nusimesti žiedo pavidalo išoriniai žvaigždės atmosferos sluoksniai.
Dabartinis 11 metų Saulės aktyvumo ciklas – 25-asis iš eilės – žada nustebinti daugybe nepaprastų įvykių žvaigždėje. Be to, pikas gali prasidėti jau artimiausiais mėnesiais, nors anksčiau jis buvo prognozuojamas 2025 m. pirmoje pusėje. Keletas anksčiau šiais metais paskelbtų mokslinių tyrimų straipsnių kelia atvirą nerimą. Mokslininkai baiminasi, kad Saulė gali mus nemaloniai nustebinti.
Rekordinio X7.1 žybsnio pikas įvyko spalio 2 d. 01:20 Lietuvos laiku. Tai ekstremalus X klasės Saulės žybsnis pagal 10 balų skalę, nors X klasė iš viršaus neturi ribų. 2024 m. liepos 23 d. Saulėje įvyko absoliučiai galingas X14 klasės žybsnis, tačiau jis buvo Saulės gale ir nutolo nuo Žemės.
Be ryškių aurorų, vis dar galimi elektros energijos skirstymo sistemų sutrikimai. Kadangi tai jau ne pirmas toks atvejis, energetikai apskritai yra pasirengę tokiems reiškiniams. Kitas dalykas – dar nesame susidūrę su tikrai galingais Saulės žybsniais, kurie, kaip išsiaiškino mokslininkai, Žemės istorijoje yra gana dažni.
