Blogos naujienos gurmanams. Šių produktų kainų kilimo dar nepajutote, tačiau tik kol kas

2024 m. nė viena prekė pasaulio rinkose nebrango taip smarkiai kaip kava ir kakava. Įdomu tai, kad Lietuvos vartotojai to nepajuto, nes abiejų produktų kainos parduotuvėse per šį laikotarpį pakilo vos keliais procentais, o liūdnai pagarsėjęs sviestas pabrango 20 proc. Vis dėlto jau 2025 m. pirmąjį ketvirtį galime pastebėti uždelstą kavos ir kakavos kainų šuolio poveikį mūsų rinkai.

Kavos ateities sandoriai 2024 m. pabrango beveik 70 %, o kakavos – 165 %; tokį kainų šuolį lėmė šių prekių gamintojų klimato veiksniai, dėl kurių smarkiai pritrūko plantacijose surinktų pupelių. Kalbant apie kakavą, oro sąlygos labiausiai paveikė Dramblio Kaulo Krantą ir Ganą. Tuo tarpu arabika kavos rinkos pokyčiai labiausiai priklauso nuo situacijos Brazilijoje, o robustos kavos rinkoje – nuo sąlygų Vietname.

Arabika yra labiau vertinama ir brangesnė, o robusta- pigesnė . Vartotojai parduotuvių lentynose dažnai randa šių rūšių mišinių. Šiandieninė situacija verčia daugelį gamintojų derinti abi žaliavas tokiomis proporcijomis, kurios palankesnės robustai. Taip jie bando apriboti kainų didėjimo mastą.

Brangus kaip ir prieš 50 metų

Niujorko vertybinių popierių biržoje arabikos kavos pupelių ateities sandorių kainos pastarosiomis savaitėmis pasiekė aukščiausią lygį nuo 1977 m. Tas pats pasakytina ir apie robustos pupeles, kurios naudojamos ne tik mišiniams, bet ir tirpiai kavai gaminti.

Brazilijoje, kuri yra didžiausia arabikos pupelių augintoja, 2024 m. siautėjo dideli miškų ir pasėlių gaisrai. Šalis susidūrė su didžiausia per daugelį metų sausra, kurią daugiausia lėmė klimato kaita. Susirūpinimą dėl derliaus dydžio taip pat kelia Vietnamas, kuriame išauginama daugiausia robusta pupelių. Ten plantacijos taip pat nukentėjo nuo sausros ir kelių karščio bangų.

Dar vienas kavos kainas didinantis veiksnys – sutrikęs transportas per Raudonąją jūrą. Be to, daugelis Brazilijos ūkininkų, tikėdamiesi dar didesnių kainų, atidėjo pupelių pristatymą, todėl pasiūla smarkiai sumažėjo. Artimiausiu metu išrinktojo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) paskelbtas muitų įvedimas į Jungtines Amerikos Valstijas importuojamoms prekėms gali tapti papildomu kylančių kavos kainų pateisinimu.

Kainos prieš šuolį?

Lietuviai, kaip ir beveik visi kiti europiečiai, yra dideli kavos mėgėjai. Europiečiai per metus suvartoja 3,2 mln. tonų kavos pupelių. Tai savo ruožtu sudaro 33 proc. pasaulinio suvartojimo. Taip pat labai sparčiai auga vartojimas Kinijoje.

Tačiau Lietuvos vartotojai praėjusių metų pasaulinio kavos, taip pat kakavos kainų šuolio beveik nepajuto. 2024 m. lapkritį šalies parduotuvėse kava buvo 2,5 proc. brangesnė nei prieš metus, o kakavos ir šokolado miltelių kainos padidėjo 6,6 proc. Palyginimui, tuo pačiu metu bendrieji maisto produktai pabrango 4,8 proc. o liūdnai pagarsėjęs sviestas pajudėjo aukštyn 20,5 proc.

Daugelio ekonomistų teigimu, rinkoje pastebimas „pavėluotas didesnių prekių kainų perdavimas vartotojams“. Šis vėlavimas gali baigtis jau artimiausiomis savaitėmis. Ekspertai spėja, kad pasaulinės korporacijos ruošiasi prekybos centrų kavos kainų kilimui 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Tikėtina, kad kai kurie gamintojai kainų pokyčius maskuos mažindami pakuočių dydžius.

Kakava nėra lygiavertė

Pagal kainų pokyčio tempą kavą pasaulio rinkose lenkia kakava, kurios kaina 2024 m. baigėsi labiausiai išaugusi tarp pagrindinių prekių, kuriomis prekiaujama pasaulio biržose. Per pastaruosius dvylika mėnesių kakava pabrango 165 proc. dėl liūdno Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos derliaus sumažėjimo. Šiose dviejose šalyse pagaminama apie 70 proc. pasaulinės šios žaliavos. Tarptautinės kakavos organizacijos (ICCO) duomenys rodo, kad 2023/24 m. sezoną susidarė didžiausias pasiūlos deficitas per daugiau nei 60 metų.

Kakavos augintojai susiduria su sunkumais dėl kylančios temperatūros ir nepastovių kritulių. Ypač bloga padėtis buvo 2024 m. sausio-kovo mėn. Dėl to sumažėjo auginamų plotų, o esamų plantacijų derlius sumažėjo. Tuo tarpu kakavos paklausa išlieka didelė ir, tikėtina, išliks rekordinė, nepaisant bandymų sumažinti jos kiekį maisto produktuose.

Negailestingas klimatas

Kavos ir kakavos rinką apibūdinantys analitikai neabejoja, kad su visuotiniu atšilimu susijusios nepalankios oro sąlygos tampa nauja norma. Ekspertai prognozuoja, kad abiejų didžiausių pasaulio kavos gamintojų – Brazilijos ir Vietnamo – derlius 2024/25 m. bus maždaug 5-10 proc. kuklesnis nei 2023/24 m.

Dėl klimato kaitos poveikio sunku greitai atkurti stabilumą. Kavos auginimo sektorius tebėra pažeidžiamas ekstremalių oro sąlygų, kurios gali ir toliau trikdyti būsimą derlių. Ekstremalios sausros pažeistiems kavamedžiams atsigauti prireiks kelerių metų, ir tai su sąlyga, kad artimiausiu metu plantacijų nepaveiks kitos stichinės nelaimės.

Praėjusių metų sausra iš dalies susijusi su šiltuoju El Nino ciklu. Šis reiškinys keičia kritulių režimą visame pasaulyje, ypač Pietų Amerikoje. Brazilijoje tai pasireiškia sumažėjusiu kritulių kiekiu. Be to, kertant atogrąžų miškus, kurie natūraliai stabilizuoja kritulių kiekį, didėja „karščio kupolų“ susidarymo rizika. Kitaip tariant, teritorijos, kuriose nėra miškų, yra labiau pažeidžiamos visuotinio atšilimo poveikio.

Be to, kakavos atveju spartus kakavos kainų augimas yra glaudžiai susijęs su nepalankiais orų reiškiniais, pavyzdžiui, sausromis ar gausiais krituliais. Būtent jie turi įtakos derliui Vakarų Afrikoje. Visi požymiai rodo, kad šioje pasaulio dalyje klimato sąlygos privers ūkininkus perkelti savo plantacijas. Jas teks perkelti į didesnio aukščio vietoves. Tik tokiu būdu kakavos medžiams bus sudarytos palankesnės klimato sąlygos augti.

Šaltinis: Interia.pl

Sekite mus „Google News“!