Remiantis statistika, 2023 metais lietuviai vidutiniškai suvalgė daugiau nei 85 kg mėsos – daugiau nei vidutinis ES gyventojas. Net 89 proc. mūsų mėsą perka dažniau nei kartą per savaitę. Ant mūsų stalų karaliauja kiauliena. Apklausos rodo, kad esame dešrų ir dešrelių gerbėjai. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad per didelis kai kurių rūšių mėsos, ypač perdirbtos, vartojimas gerokai padidina storosios žarnos, kasos ir prostatos vėžio riziką. Sužinokite, kokios mėsos geriau vengti ir kodėl.
Mėsos poveikis sveikatai
PSO į juodąjį sąrašą įtraukė raudoną ir labai perdirbtą mėsą. Ekspertai mano, kad jos gali labai prisidėti prie vėžio ir endokrininės sistemos sutrikimų. Raudonoje mėsoje (jautienoje, kiaulienoje, avienoje, ėrienoje, veršienoje, ožkienoje ir arklienoje) yra daug sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio. Todėl ji labai padidina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką: infarkto, insulto.
Savo ruožtu labai perdirbta mėsa „praturtinama“ dirbtinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, dažikliais, skonio stiprikliais (pvz., natrio glutamatu), konservantais (pvz., nitratais ir nitritais), rūgštingumą reguliuojančiomis medžiagomis, stabilizatoriais ir emulsikliais rūkymo, sūdymo, konservavimo ir džiovinimo procesuose. Dažnas labai perdirbtos mėsos vartojimas gali prisidėti prie anemijos, diabeto, širdies ligų ir vėžio, ypač storosios žarnos, prostatos ir kasos, išsivystymo.
Nepriklausomos mokslinių tyrimų organizacijos „Global Burden of Disease Project“ atlikto tyrimo duomenimis, apie 34 000 mirčių nuo vėžio visame pasaulyje gali būti siejamos su pernelyg dideliu raudonos ir labai perdirbtos mėsos vartojimu. Kokie produktai labiausiai kenkia sveikatai?
Šoninė
Kepta šoninė pateko į kancerogeniškiausių maisto produktų sąrašą. Ši riebi, kaloringa ir labai perdirbta mėsa gerokai padidina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Ją termiškai apdorojant susidaro kancerogeninių nitrozaminų. Dažnas lašinių vartojimas skatina cukrinio diabeto, hipertenzijos ir aterosklerozės vystymąsi bei didina nutukimo riziką.
Dešrelės ir dešros
Dešrelės ir dešros yra vieni iš labiausiai perdirbtų maisto produktų. Dešrelės gaminamos iš plastiškos masės, kurios sudėtyje taip pat yra mechaninės mėsos, atskirtos nuo kaulo. Pigesniuose ir prastesnės kokybės produktuose mėsa sudaro tik 50 proc. sudedamųjų dalių, likusią dalį sudaro užpildai, riebalai ir cheminiai priedai, lemiantys skonį, kvapą ir tekstūrą. Kita vertus, dešros mėsa apdorojama daugybe procesų: sūdoma, malama, rūkoma, kepama ir džiovinama. Tiek dešrelėse, tiek dešrose yra daug skonio stipriklių, konservantų, nitritų ir druskos. Įrodyta, kad šios medžiagos pernelyg skatina apetitą, trikdo medžiagų apykaitos procesus ir didina hipertenzijos riziką.
Paštetas
Paštetas gaminamas iš įvairių rūšių mėsos, kuri yra verdama, o paskui malama. Dėl to į jį lengva įdėti nekokybiškų ingredientų – blogiausių mėsos dalių arba odų. Blogiausias pasirinkimas yra ilgai galiojančių paštetų, parduodamų skardinėse arba plastikinėse pakuotėse. Juose daugiausia yra MAM – mechaniškai atskirtos mėsos, t. y. kremzlių, odų, sausgyslių ir kitų minkštųjų audinių. Paštetuose taip pat yra daug konservantų, nitritų ir stabilizatorių. Jie gali sutrikdyti skydliaukės funkciją ir prisidėti prie mažakraujystės.
Dešros
Dešrose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, taip pat druskos, kuri skatina aterosklerozės, hipertenzijos ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Dešrose taip pat yra nitritų, fosfatų, daug konservantų ir skonio stipriklių. Jie gali sutrikdyti natūralią žarnyno bakterinę florą ir sukelti lėtinį organizmo uždegimą (ypač skrandžio ir storosios žarnos). Jie sukelia virškinimo sutrikimų ir didina vėžio riziką.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą