Pradžia Straipsniai Maistas / Gėrimai Įspėjimas Lietuvos gyventojams – pavojus dėl užterštos žuvies: „Nevartokite – viršytas gyvsidabrio kiekis, kelia grėsmę sveikatai“
Maistas / Gėrimai

Įspėjimas Lietuvos gyventojams – pavojus dėl užterštos žuvies: „Nevartokite – viršytas gyvsidabrio kiekis, kelia grėsmę sveikatai“

Šaldyta žuvis
Dalintis

Lietuvos gyventojams svarbu žinoti – Europos rinką pasiekė užterštos žuvies produktai, kuriuose nustatytas pavojingai padidėjęs sunkiųjų metalų kiekis. Nors pirminis šaltinis – Graikijos rinkos patikrinimai, tokie produktai dažnai pasiekia ir kitas ES valstybes, įskaitant Lietuvą.

Graikijos maisto saugos tarnyba EFET (nacionalinė maisto ir vaistų administracija), ypač Epyro regioninis direktoratas, atliko kontrolę pagal oficialią 2025 m. cheminių parametrų stebėsenos programą. Rezultatai šokiruojantys – iš prekybos buvo nedelsiant atšauktas šaldytas GLAFKOS FETA (Atlanto žuvis, FAO 34), pagamintas Ispanijoje, kurio užšaldymo data – 2024-04-08, pakavimo data – 2024-10-02, geriausias iki – 2026-04-08, partijos numeris – LOT 49930924. Gamintojas – „GONGAKIS S.A.“.

Tyrimą atliko Graikijos Bendroji valstybės chemijos laboratorija bei Epyro ir Vakarų Makedonijos chemijos skyrius. Rezultatas – produktas paskelbtas NESAUGIU dėl to, kad gyvsidabrio koncentracija jame viršijo Europos Sąjungos leistinas ribas.

Kas pavojingo gyvsidabryje?

Gyvsidabris (Hg) – pavojingas metalas, kuris, priklausomai nuo formos ir koncentracijos, kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai. Poveikis ypač pavojingas nėščiosioms, kūdikiams ir vaikams dėl poveikio nervų sistemai ir vystymuisi.

Simptomai gali būti:

  • drebulys
  • nemiga
  • atminties praradimas
  • galvos skausmai
  • kognityviniai ir motoriniai sutrikimai
  • elgesio pokyčiai

Ilgalaikis poveikis gali pažeisti inkstus, plaučius, odą ir akis. Net ir subklinikinės (nepastebimos) koncentracijos daro poveikį žmogaus sveikatai, ypač jei jos viršija 20 μg/m³ ore.

Gyvsidabris egzistuoja keliomis formomis:

  • Elementinė forma – metalinis, lengvai garuoja
  • Neorganinės druskos – toksiškos, ėsdinančios
  • Organinės jungtys – ypač metilgyvsidabris, kuris kaupiasi žuvyje ir mitybos grandinėje
  • Šaldytos žuvies filė

Kaip žuvis tampa toksiška?

Gyvsidabris, patekęs į vandenynus, paverčiamas metilgyvsidabriu bakterijų veiklos metu. Ši itin toksiška forma patenka į fitoplanktoną, vėliau į zooplanktoną, kurį suėda mažos žuvys, o šias – plėšriosios didelės žuvys. Tai reiškia, kad kiekviename mitybos grandinės laiptelyje gyvsidabrio koncentracija daugėja. Šis procesas vadinamas biomagnifikacija.

Todėl didesnės, plėšriosios žuvys – kardžuvės, tunai, rykliai, marlinai, otai, lydekos – paprastai turi didžiausią gyvsidabrio koncentraciją. Žuvys, kurios gyvena trumpiau ir minta augaliniu maistu – lašišos, sardinės, menkės, silkės, karpiai – paprastai yra saugesnės vartoti.

ES normos ir saugumo ribos

Europos Sąjunga nustatė šias didžiausias leistinas gyvsidabrio koncentracijas žuvyse:

  • 1,0 mg/kg – plėšriosioms rūšims (pvz., tunai, rykliai, kardžuvės)
  • 0,3 mg/kg – neplėšriosioms rūšims (pvz., menkės, silkės, ančiuviai, karpiai)

Šios ribos pagrįstos Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) moksliniais vertinimais. EFSA taip pat nustatė leidžiamą savaitinę metilgyvsidabrio suvartojimo normą – 1,3 μg/kg kūno svorio per savaitę. Ši riba siekia užtikrinti, kad net reguliarus žuvies vartojimas būtų saugus.

Ką daryti Lietuvos vartotojams?

  • Patikrinkite šaldiklius ir prekybos vietose siūlomas žuvis.
  • Ypač atidžiai peržiūrėkite kilmės šalį, partijos numerį ir pakavimo datas.
  • Nevartokite šaldytos žuvies GLAFKOS FETA, FAO 34, partija LOT 49930924, pagamintos Ispanijoje.
  • Įsigijus produktą – nedelsiant grąžinkite jį prekybos vietai.
  • Jeigu jau vartojote – atkreipkite dėmesį į sveikatos būklę ir, kilus įtarimams, kreipkitės į gydytoją.

Ką dar reikia žinoti?

Gyvsidabrio kiekis žuvyse priklauso ir nuo aplinkos:

  • Žuvys iš labiau užterštų zonų (pvz., netoli pramonės ar kasybos rajonų) dažniausiai turi didesnę koncentraciją.
  • Šiltesni, rūgštesni vandenys skatina metilgyvsidabrio formavimąsi.
  • Net žuvies apdorojimo būdas (užšaldymas, konservavimas) nepašalina gyvsidabrio.

Žuvies vartojimas: balansas tarp rizikos ir naudos

EFSA primena – žuvis vis dar yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir mikroelementų šaltinis. Tačiau svarbiausia – žinoti, ką valgote.

Jeigu norite saugiai mėgautis žuvimi:

  • Rinkitės trumpiau gyvenančias, neplėšriąsias rūšis
  • Venkite didelių jūros plėšrūnų žuvų, jei žinote, kad jos dažnai būna užterštos
  • Būkite atsargūs su importuota, šaldyta žuvimi iš neaiškių šaltinių

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Autorius
Sandra Alšauskienė

Esu baigusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Turiu aukštąjį išsilavinimą farmacijos srityje. Publikuoju straipsnius (KAIPKADA.LT interneto svetainėje) sveikatos ir sporto temomis.

Parašyti komentarą

guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Panašūs straipsniai
Tobula ledinė kava

Ledinės kavos receptas kaip iš geriausios kavinės: vienas ingredientas daro ją tobulą

Kaip pasigaminti gerą ledinę kavą? Vien ledo ir pieno nepakanka, kad pasiektumėte...

Morkų salotos

Jei turite dvi morkas, pasigaminkite šias greitas salotas – jos puikios tiek kasdienai, tiek šventėms

Pagrindiniai šių salotų ingredientai – morkos ir kiaušiniai. Morkos suteikia natūralaus saldumo...

Arbūzas ir jo sėklos

Ar tikrai galima valgyti arbūzo sėklas? Išsiaiškinkime šį amžiną klausimą

Vasara neįsivaizduojama be sultingo, saldaus arbūzo gabalėlio. Tačiau mėgaujantis jo minkštimu, dažnai...