Ryžiai yra ne tik viena svarbiausių pasaulio kultūrų, bet ir kasdienis daugiau nei keturių milijardų planetos gyventojų maistas. Jo svarbos pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui neįmanoma pervertinti. Tačiau nauji šešerius metus trukę tarptautinės mokslininkų grupės iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos tyrimai atskleidė nerimą keliantį dėsningumą: klimato kaita šį pagrindinį produktą gali paversti potencialiu toksišku pavojumi sveikatai.
Remiantis paskelbtais duomenimis, kylanti aplinkos temperatūra ir didėjanti anglies dioksido koncentracija atmosferoje sukuria sąlygas, kuriomis ryžių grūduose pradeda kauptis gerokai daugiau arseno. Tai yra neorganinė šios medžiagos forma, kuri yra vienas pavojingiausių toksinų žmogaus organizmui. Kaip žinote, ryžiai tradiciškai auginami užliejamuose laukuose, kuriuose nuolat yra vandens. Jei dirvožemyje ar vandenyje yra arseno, kuris gali patekti iš pramonės išmetamų teršalų, pesticidų ar net natūralių šaltinių, augalas lengvai jį absorbuoja per savo šaknų sistemą. Tyrimas parodė, kad kylant temperatūrai ir CO₂ kiekiui šis procesas spartėja, nes šaknys aktyviau absorbuoja medžiagas iš dirvožemio, įskaitant teršalus.
Neorganinio arseno kaupimasis žmogaus organizme yra labai pavojingas. Įrodyta, kad ši medžiaga pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, o jos buvimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kepenų pažeidimais ir nervų sistemos sutrikimais. Šio toksino poveikiui ypač jautrūs vaikai, nes jie dažnai vartoja ryžių košę kaip vieną pirmųjų maisto produktų.
Rimčiausių šios problemos pasekmių tikimasi Azijos šalyse, kur ryžiai sudaro didžiąją kasdienio maisto raciono dalį, o maisto saugos kontrolės sistemos ne visada tobulos. Tačiau visiškai atmesti rizikos negalima net ir šalyse, kuriose taikomi aukšti saugos standartai, pavyzdžiui, Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes arseno pėdsakų rasta net ekologiniuose ūkiuose užaugintuose ryžiuose. Tai rodo, kad problema yra pasaulinio masto ir gali paveikti maisto grandines visame pasaulyje.
Tarp galimų šios grėsmingos situacijos sprendimų mokslininkai teigia, kad turėtų būti kuriamos naujos ryžių veislės, kurios būtų mažiau linkusios kaupti toksines medžiagas iš dirvožemio ir vandens. Taip pat svarbu stiprinti grūdų kokybės kontrolės standartus visuose gamybos ir tiekimo etapuose. Siekiant sumažinti riziką pažeidžiamiausioms grupėms, gali būti rekomenduojama riboti ryžių vartojimą vaikams. Be to, perspektyvi sritis yra perėjimas prie alternatyvių ryžių auginimo metodų, kurie nereikalauja ilgalaikio laukų užliejimo, nes tai gali sumažinti arseno prieinamumą augalams.
Ši problema rūpi ne tik ūkininkams, mokslininkams ar aplinkosaugininkams. Ji kelia potencialią grėsmę beveik pusės pasaulio gyventojų aprūpinimui maistu. Jei klimato kaita ir toliau vyks dabartiniu tempu, nesiimant skubių ir koordinuotų veiksmų tarptautiniu lygmeniu, rizikuojame ne tik vieno svarbiausių pagrindinių maisto produktų kokybe, bet ir saugumu. Ryžiai, šiandien milijardams žmonių simbolizuojantys apsirūpinimą maistu, rytoj gali tapti lėtinio apsinuodijimo veiksniu, todėl reikės iš esmės keisti jų gamybos ir kontrolės metodus.
