Kas iš mūsų nėra susidūręs su šia klasikinė dilema: pabudai ryte, laiko mažai, o pasirinkimai du – arba sėsti ir pasikrauti baterijas pusryčiais, arba gurkšnoti kavą bėgant ir skubėti į darbą. Aš pati kartais pagaunu save mąstant, kad viskas aplink sukasi taip greitai, kad net apie pusryčius pagalvoti nėra laiko. „Kava ir toliau išgyvensime“ – pažįstama frazė, tiesa? Bet ką mūsų organizmas jaučia dėl šių pasirinkimų ir kaip tai veikia ne tik mūsų kūną, bet ir savijautą, nuotaiką ir net smegenis?
Aš nusprendžiau tai išsiaiškinti – ne tik pasikalbėti su ekspertais, bet ir atidžiau stebėti save. Dalinuosi savo išvadomis penkiais punktais, kurie mane labiausiai nustebino, informuoja Ukr.Media.
Nuotaika ir energija dienai
Vieną rytą pagaliau priverčiau save suvalgyti normalų pusryčius – nors tai buvo tik avižiniai dribsniai su kiaušiniu ir gabalėliu avokado. Jau po pusvalandžio pastebėjau, kad nebesinervinu dėl kiekvienos smulkmenos, o galva dirba greičiau. Dietologai sako: baltymai ir naudingos riebalų rūgštys stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir padeda išvengti staigių nuotaikos svyravimų. Mūsų streso hormonas kortizolis mažėja, o jo vietą užima serotoninas – taigi, savijauta geresnė, nuotaika stabilesnė.
Su kava – visai kita istorija. Kai pusryčiai vėl „suvalgė“ mano grafiką, o aš bandžiau išgyventi tik kavos, iš pradžių, sąžiningai sakau, jaučiu energijos antplūdį. Bet jis greitai keičiasi į dirglumą ir silpnumą. O dar tas nuolatinis noras nubėgti už saldaus bandelės…
Hormonų balansas: kas čia pagrindinis?
Po gausių pusryčių organizmas mums dėkoja: pradeda gamintis leptinas (sotumo hormonas), o insulino lygis nesikraipo. Tai malonus stabilumo jausmas – kas valandą nemąstai apie maistą. Tačiau, kai meniu yra tik kava, organizmas veikia pagal principą „mušk arba bėk“ – išskiria adrenaliną, ir mes 20 minučių jaučiamės susijaudinę ir energingi, o po to pamažu atsiranda alkio jausmas, nepakeliamas saldumynų ar miltinių produktų troškimas. Ne veltui atsirado posakis „alkis – piktas“.
Kai cukrus šoka…
Pusryčiai, kuriuose yra sudėtinių angliavandenių (pavyzdžiui, avižų ar viso grūdo duonos), baltymų ir riebalų, garantuoja stabilų cukraus kiekį kraujyje: jokių staigių pakilimų ir kritimų. O kavos išgėrus tuščiu skrandžiu poveikis yra priešingas: iš pradžių – šuolis, o po to – kritimas. Būtent tai verčia mus greitai griebtis kažko lengvo ir ne pernelyg naudingo, kad kompensuotume.
Mąstymas, atmintis ir dėmesys – kas nugalės?
Iš savo patirties galiu pasakyti: po normalaus pusryčių aš greičiau sprendžiu reikalus ir stebėtinai geriau prisimenu pirkinių sąrašą (!). Paaiškinimas paprastas: smegenims reikalingos amino rūgštys ir gliukozė, kurias gauname iš ryto valgio. Kava, žinoma, suteikia momentinį aiškumo jausmą, bet šis efektas labai greitai praeina. Po jo dažnai ateina „krizė“ – ir tada jau nebelieka vilties dėl produktyvumo.
Ilgalaikė perspektyva: ne tik apie šiandieną
Dietologai nuolat primena: pilnavertis pusryčiai reikalingi ne tik nuotaikai ar susikaupimui. Jie mažina diabeto, širdies problemų ir metabolinio sindromo riziką. Pažymėsiu, kad vaikai, paaugliai ir visi, kurie dirba protu, tikrai turi šį įprotį.
O meilė kavai tuščiu skrandžiu su skrandžiu žaidžia piktą pokštą: gastritas ir rėmuo čia nėra išgalvoti dalykai. Plius – organizmas tarsi nuolat „laikosi už ko nors“ ir dirba streso režimu.
Iš savęs pasakysiu: aš neraginu visų visiškai atsisakyti kavos (pati ją labai mėgstu). Tačiau po kelių savaičių eksperimentų pastebėjau, kad net nedidelis pusryčiai palengvina dieną, o vakare lieka daugiau jėgų. Galbūt tai bus jūsų naujas įprotis – ir ne tik pavasarį?
Paklauskite savęs: kas jums artimesnis ryte – kava ar pusryčiai? Galbūt verta pabandyti pakeisti kažką savo rituale – bent savaitę?
