Kodėl taip dažnai vietoje sultingų ir aromatingų mėsos gabalėlių gauname sausą, kietą ar net apdegusį patiekalą? Reikalas tas, kad tikro šašlyko kepimas – tai menas, reikalaujantis žinoti tam tikras paslaptis ir laikytis taisyklių, apie kurias daugelis net nenutuokia.
Patyrę meistrai pasidalino savo per ilgus metus ištobulintomis paslaptimis, kurios padės išvengti dažniausių klaidų ir pagaliau paruošti tą šašlyką, kuris įsimins ilgam.
Mėsa
Nors daugelis musulmoniškų respublikų gyventojų nesutiktų, skanų šašlyką galima pagaminti iš bet kokios mėsos – net ir iš kiaulienos, o ne tik iš avienos, kaip tikina kai kurie.
Svarbiausia, kad mėsa nebūtų per liesa: neimkite nugarinės ar išpjovos, imkite sprandinę arba mentę. Riebaliuko sluoksnis turi būti būtinai, kitaip mėsa išeis per sausa.
Kur kas svarbesnis yra gabalėlių dydis: jie neturi būti smulkūs. Graikai ir japonai sugeba kepti savo mažyčius iešmelius, tačiau tikras šašlykas turi būti stambus – taip jame išlieka daugiau sulčių, kol kepa išorė. Smulkūs gabalėliai iškepa greičiau ir yra labiau linkę išdžiūti.
Marinatas
Keista, bet labai dažnai mėsa apskritai nėra marinuojama! Kartais apsieinama tik su druska ir pipirais! Toks paprastas marinatas suteikia skonio ir gali padėti suminkštinti mėsą.
Kraštutiniu atveju, jei mėsa kieta, ją galima marinuoti rauginto pieno produktuose, tokiuose kaip kefyras, airanas, arba net gazuotame mineraliniame vandenyje – tai gali padėti suminkštinti mėsą, ypač jei ji nėra labai jauna ar švelni.
Niekada nenaudokite acto – tai sovietmečio palikimas, kuris stebėtinai užmuša šašlyko skonį. Ir jau tikrai nereikėtų užpilti mėsos majonezu, kaip daro daugelis. Majonezas esant aukštai degimo temperatūrai gali suteikti nemalonų kvapą ir skonį. Geriausia tiesiog rinktis gerą, minkštą mėsą.
Na ir, žinoma, negalima persistengti su prieskoniais, kitaip neliks jokio mėsos skonio, o juk čia svarbiausia jį pabrėžti, o ne užgožti. Todėl druska, pipirai – ir viskas!
Kepimas
Tačiau pati svarbiausia nepatyrusių kepėjų klaida – tai ne mėsa, ne marinatas ir ne prieskoniai. Tai pats kepimo procesas.
Prirovę į kepsninę plytos dydžio anglių, gausiai aplieję viską įdegimo skysčiu, užmetę mėsą ant iki raudonumo įkaitusių anglių, žmonės tikisi, kad išeis skanus šašlykas. Neišeis!
- Anglys turi būti smulkios – tai pirma.
- Įdegimo skysčio geriau išvis nenaudoti – tai antra.
- Kepti ant raudonų anglių, kai tik užgęsta liepsna, negalima – tai trečia.
Maksimalus karštis lemia, kad mėsa sudega išorėje, o viduje lieka žalia. Kepti reikia tada, kai anglys pasidengia plonu pelenų sluoksniu. Tai ideali anglių būklė šašlykui kepti. Pelenų sluoksnis rodo, kad piko karštis praėjo, ir anglys skleidžia stabilią, stiprią, bet ne deginančią, o tolygią šilumą. Tai leidžia mėsai iškepti iš vidaus, kol išorėje susidaro apetitiška plutelė.
Ir štai tada, draugai, jums ir pavyks iškepti patį skaniausią šašlyką jūsų gyvenime.
Parašyti komentarą