Kaune, SBA grupės verslo centre „Hermanas“, įvyko kviestinis verslo pusryčių renginys, subūręs nekilnojamojo turto, architektūros, savivaldos ir urbanistikos profesionalus. Renginio metu apžvelgtos pasaulinės tendencijos, aptarta, kaip transformuojasi šiuolaikinės darbo erdvės ir pristatytas naujasis verslo centras.
„Sparčiai besikeičiančiame verslo pasaulyje kinta ne tik tai, kaip dirbame, bet ir kur dirbame. Kartu su partneriais „Newsec“ subūrę šios srities profesionalus, renginyje apžvelgėme, ko reikia funkcionaliai ir įkvepiančiai darbo erdvei“, – sako „SBA Urban“ bendrovės, plėtojančios „Nemunaičius“, „Urban LIVE“ vadovas Andrius Mikalauskas.
Lietuviai renkasi darbą biure
Kaunas – sparčiai augantis miestas. „Kaunas IN“ duomenimis, pristatytais renginio metu, gyventojų skaičius čia nuo 2018 m. kasmet auga maždaug 1 proc. Šis augimas neatsiejamas nuo pozityvių migracijos tendencijų – per pastaruosius septynerius metus Kaunas pritraukė daugiau nei 45 tūkst. naujų gyventojų. Kartu su didėjančiu gyventojų skaičiumi, auga ir investicijos – nuo 2017 m. Kaunas pritraukė daugiau nei 700 mln. eurų užsienio kapitalo ir sukūrė net 10 tūkst. darbo vietų, ypač inžinerijos, IT ir paslaugų sektoriuose.
Akivaizdu, kad ir biurų paklausa Kaune išlieka stabili bei auganti – 2025 m. pradžioje A klasės patalpų neužimtumas siekė vos 2,2 proc., o tai rodo itin mažą laisvų aukštos kokybės biurų pasiūlą. „Kauno biurų rinka neišvengiamai bręsta – šiuo metu esame etape, kai naujai vystomi projektai turi atsakyti ne tik į patalpų poreikį, bet ir į lūkesčius dėl tvarumo, bendruomeniškumo ir universalumo“, – renginyje pasakojo „Newsec“ nekilnojamojo turto sprendimų vyresnysis konsultantas Aivaras Katinas.
Pasak jo, Lietuvoje vos 12,7 proc. darbuotojų dažnai ar reguliariai dirba iš namų – tai beveik du kartus mažiau nei visos Europos sąjungos vidurkis. Darbas iš biuro vis dar yra dominuojantis pasirinkimas Baltijos šalyse.
Pozityvi aplinka padeda jaustis vertinamiems
Gilesnis žvilgsnis į darbuotojų lūkesčius parodo, jog žmonės ieško daugiau nei tiesiog stalo ir kėdės. „Mūsų regione biuras išlieka ne tik funkcine, bet ir socialine bei kultūrine platforma – žmonės nori priklausyti bendruomenei, matyti kolegas ir gyvai dalintis idėjomis“, – sakė vienos didžiausių pasaulyje architektūros, dizaino ir planavimo bendrovės „Gensler“ dizaino vadovė Paryžiuje Donata Bužinskaitė.
„Mūsų tyrimai rodo, kad darbuotojams svarbios darbo erdvės, kurios leidžia rinktis pagal savo individualų darbo modelį – dirbti susikaupus, bendrauti, kurti ar net atsipalaiduoti. Kokybišką maistą tiekianti kavinė, vieta poilsiui ir atsipalaidavimui, lauko erdvės ir tylos zonos – darbuotojams svarbiausios biuro zonos be individualios darbo vietos. Lankstumas šiuolaikiniame biure tampa ne priedu, o būtinybe. Net 86 proc. mūsų atlikto tyrimo respondentų nurodė, kad teigiama darbo vietos patirtis jiems padeda jaustis vertinamiems“, – papildė „Gensler“ dizaino vadovė Londone Ingrida Martinkus.
Ateities darbo vietos vizija
Renginio svečiams buvo surengtas turas po „SBA Urban“ kuriamą „Nemunaičių“ rajoną – vieną ambicingiausių šiuo metu vystomų projektų Kaune, kairiajame Nemuno krante. Išskirtinis dėmesys buvo skirtas verslo centrui „Hermanas“, kuris demonstruoja kaip gali atrodyti šiuolaikiškas, tvarus ir žmogaus poreikiams pritaikytas biuras. Renginio dalyviai turėjo progą iš arti susipažinti su pastato architektūriniais sprendimais ir aplinka.
„Naujasis verslo centras išsiskiria ne tik architektūra ar vieta – šis biuras sujungia aukščiausius tvarumo standartus, komfortą ir estetiką. Projektuojant buvo siekiama ne tik sukurti modernią darbo aplinką, bet ir užtikrinti gerovę žmogui, todėl daug dėmesio skirta natūraliam apšvietimui, akustikai, žaliosioms erdvėms ir energiniam efektyvumui. Tai bus ne tik biuras – tai vieta, kuri įkvepia dirbti ir kurti“, – sako A. Mikalauskas.
Beveik 11 tūkst. kv. m ploto verslo centras yra pirmasis iš dviejų numatomų verslo centrų „Nemunaičių“ rajone. Į viso 6 hektarų rajono plėtrą SBA grupė, kartu su plėtros partneriais „TABA Invest“, planuoja investuoti daugiau nei 250 mln. eurų.
Parašyti komentarą