Stanfordo universiteto mokslininkai sukūrė metodą, kuris gali iš esmės pakeisti skiepijimo būdą. Vietoj tradicinių adatų naudojamos Staphylococcus epidermidis bakterijos, kurios paprastai aptinkamos ant žmogaus odos, ir yra tepalo pavidalo.
Šis naujoviškas metodas gali reikšti, kad ateityje vakcinos bus tepamos tepalu, todėl nereikės naudoti adatų, kurių daugelis žmonių bijo, ir sumažės šalutinio poveikio, pavyzdžiui, karščiavimo ir skausmo, rizika. Be to, dėl tokio naudojimo būdo skiepai taptų lengviau prieinami ir pigesni.
Odos bakterijų naudojimas
Tokias bakterijas kaip Staphylococcus epidermidis, kurios natūraliai gyvena ant žmogaus odos, imunologai ilgą laiką ignoravo, nes neįžvelgė jų vertės. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ši iš pažiūros įprasta bakterija sukelia stiprų žmonių ir gyvūnų imuninį atsaką.
Tyrėjų komanda siekė išsiaiškinti, ar pelės, neturinčios šios bakterijos ant odos, gamins antikūnus, kai ji bus įvesta į jų organizmą. Tyrėjai užtepė S. epidermidis ant graužikų odos ir šešias savaites stebėjo antikūnų kiekį kraujyje, o rezultatai nustebino – jų kiekis palaipsniui didėjo ir reakcija buvo tokia pat stipri, tarsi pelės būtų buvusios paskiepytos.
IMAGINE A CREAM as a VACINE REPLACING THE NEEDLE IN YOUR ARM… Stanford scientists are transforming ubiquitous skin bacterium into a topical vaccine.#NeedleFreeVaccination #HealthcareInnovation #Vaccination #HealthResearch #220dots https://t.co/eYmwZZc0RS pic.twitter.com/BgmBTraBx2
— VanRompay Erik (@vanrompay) December 11, 2024
Stipraus imuninio atsako raktas
Tyrimo metu mokslininkai nustatė specifinį baltymą Aap, esantį ant bakterijos S. epidermidis paviršiaus. Šis į medį panašus baltymas sąveikauja su imuninėmis ląstelėmis ir skatina jas gaminti antikūnus. Aap skatina dviejų pagrindinių tipų antikūnų gamybą: IgG, kurie cirkuliuoja kraujyje, ir IgA, kurie apsaugo nosies ir plaučių gleivinę.
IgA indukuojame pelių šnervėse. Kvėpavimo takų ligų sukėlėjai, sukeliantys peršalimą, gripą ar COVID-19, į organizmą dažniausiai patenka per nosį. Įprastos vakcinos veikia tik tada, kai sukėlėjas patenka į kraują. Būtų daug geriau užkirsti kelią jo patekimui nuo pat pradžių.
Tada mokslininkai modifikavo Aap baltymą pridėdami nekenksmingą stabligės toksino fragmentą. Jie norėjo išsiaiškinti, ar ši modifikacija sukels imuninį atsaką ir atitinkamų antikūnų gamybą. Atlikto eksperimento metu pelėms, gavusioms modifikuotą bakterijos versiją, išsivystė didelis antikūnų prieš stabligės toksiną kiekis. Kai šios pelės buvo paveiktos mirtina toksino doze, jos liko sveikos, o neskiepytos pelės neišgyveno.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą