Gelbėjant skęstantį žmogų, itin svarbu laikytis tinkamos veiksmų sekos, kuri priklauso nuo konkrečios situacijos. Mat skendimo priežastys gali būti įvairios – nuo traukulių sindromo, širdies ir kraujagyslių ligų iki traumų, patirtų neriant ar šokant į vandenį.
Pagrindinė žūčių vandenyje priežastis yra smegenų hipoksija – deguonies trūkumas dėl kvėpavimo ir kraujotakos sustojimo.
Ką daryti pastebėjus skęstantį žmogų?
Pirmiausia reikia kuo greičiau pranešti gelbėtojams ir imtis visų priemonių, kad nukentėjusysis kuo greičiau būtų ištrauktas į krantą. Būtina pradėti pirmosios pagalbos teikimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Gydytojai įvardija tris galimus scenarijus:
1 scenarijus: Skęstantysis sąmoningas
Tokiu atveju svarbu padėti jam pašalinti vandenį iš kvėpavimo takų – palenkti į priekį ir leisti atsikosėti. Jokiu būdu nepalikti žmogaus vieno ir laukti greitosios medicinos pagalbos, kuri įvertins, ar reikalingas tolesnis gydymas gydymo įstaigoje.
2 scenarijus: Skęstantysis be sąmonės
Šiuo atveju kiekviena minutė lemia gyvybę. Veiksmų seka gana paprasta:
- Paguldyti nukentėjusįjį ant nugaros.
- Patikrinti sąmonę – lengvai sukratyti už pečių ir šnekinti.
- Jei nėra reakcijos – atversti galvą atgal, kad atlaisvėtų kvėpavimo takai, ir 10 sekundžių stebėti, ar žmogus kvėpuoja.
- Jei kvėpavimo nėra – pradėti bazinį širdies ir plaučių gaivinimą (ŠPGA).
Kaip gaivinti?
Skendimo atveju gaivinimas pradedamas nuo 5 dirbtinių įpūtimų, tada tęsiamas klasikinis algoritmas: 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai. Gaivinimą reikia tęsti iki atvyksta greitoji pagalba arba kol žmogus pradeda savarankiškai kvėpuoti.
3 scenarijus: Žmogus kvėpuoja savarankiškai
Jei kvėpavimas yra arba atsirado, nukentėjusįjį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį. Tai optimaliausia padėtis, apsauganti nuo liežuvio įkritimo ir kvėpavimo takų užsikimšimo, taip pat nuo skrandžio turinio patekimo į kvėpavimo takus.
Gydytojai pabrėžia, kad laiku ir tinkamai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę – net kelios minutės gali būti lemtingos.