Kreditai ir paskolos tapo kasdienybe milijonams žmonių. Jie suteikia galimybę gyventi „čia ir dabar“, net jei tam nėra pakankamai lėšų. Tačiau ar kada susimąstėme, kokią psichologinę kainą už tai mokame? Apie tai kalbamės su psichologu, kuris kasdien susiduria su žmonėmis, patiriančiais finansinio streso pasekmes.
„Finansiniai įsipareigojimai nėra tik skaičiai banko išraše. Tai emocinis krūvis, kurį jaučiame nuolat. Kiekvienas priminimas apie artėjančią įmoką ar banko skambutis gali kelti nerimą. Tai tarsi nuolatinis priminimas apie tai, kad esi skolingas ir turi įsipareigojimų, kuriuos privalai vykdyti“, – pasakoja psichologas.
Kodėl kreditai sukelia stresą?
Pasak specialisto, viena didžiausių klaidų – manyti, kad kreditas yra tik trumpalaikis įsipareigojimas. „Dažnai žmonės skolinasi ne investicijoms ar būtiniems pirkiniams, o trumpalaikiam malonumui – kelionei, vestuvėms, brangiam telefonui. Tačiau malonumas praeina, o skola lieka. Tai sukuria nuolatinį vidinį nerimą, kad galbūt sprendimas buvo klaida.“
Be to, skola dažnai sukelia „neuždaryto ciklo“ jausmą. „Priešingai nei kasdieniai darbai, kaip šiukšlių išnešimas ar vakarienės paruošimas, kreditas gali tęstis metus ar net dešimtmečius. Tai neleidžia smegenims atsipalaiduoti – nuolat primenama apie nebaigtą užduotį, kuri sekina emociškai,“ – aiškina psichologas.
Kaip skola veikia mūsų sveikatą?
„Finansinis stresas ne tik kenkia emocinei būsenai, bet ir turi fizinių pasekmių. Nuolatinis nerimas gali sukelti miego sutrikimus, širdies problemas, virškinimo sutrikimus. Kūnas nuolat išlieka įtampos būsenoje, o tai ilgainiui gali smarkiai pakenkti sveikatai,“ – perspėja specialistas.
Kada kreditas tampa problema?
Psichologas pabrėžia, kad pats kreditas nėra blogis. „Skola gali būti protingas sprendimas, jei tai investicija į būstą, mokslus ar verslą. Tačiau kai paskola tampa įprasta reakcija į kasdienius finansinius sunkumus, tai jau yra pavojingas signalas.“
Kaip sumažinti finansinį stresą?
Prieš imant paskolą, psichologas pataria sau užduoti kelis esminius klausimus:
- Ar man šis pirkinys tikrai būtinas?
- Ar galėsiu ramiai miegoti, žinodamas, kad esu skolingas?
- Ar šis sprendimas ilgainiui atneš daugiau streso nei džiaugsmo?
„Finansinis raštingumas yra ne tik apie skaičius. Tai ir gebėjimas rūpintis savo emocine sveikata. Tikra finansinė laisvė – tai ne galimybė nusipirkti bet ką su kredito kortele, bet sugebėjimas gyventi be skolų ir psichologinio spaudimo,“ – apibendrina specialistas.
Parašyti komentarą