Gydytojai kardiologai papasakojo, kaip žiemą apsisaugoti nuo nušalimų.
Nušalimai žiemą – dažnas reiškinys
Kaip paaiškino specialistai, kūno hipotermija – tai būklė, kai dėl šalčio poveikio organizmui kūno temperatūra nukrenta iki mažiau nei 35 laipsnių. Pirmojo hipotermijos laipsnio metu (kūno temperatūra 32–34 laipsniai) žmogaus oda pabąla, pasidengia „žąsies oda“, atsiranda šaltkrėtis – nevalingi raumenų susitraukimai, sukurti kūnui sušildyti, šiek tiek nuslopsta kalbos funkcija.
Toliau vėstant sulėtėja pulsas, slopinama sąmonė, sutrinka normali visų prokuratūros organų ir organizmo sistemų veikla.
Nušalimas yra vietinio šalčio poveikio pasekmė. Nušalimas pirmiausia pažeidžia odą tose vietose, kurios nėra dengiamos drabužiais, taip pat rankų ir kojų.
„Jei jaučiate, kad prarandate veido, rankų ar kojų pirštų pojūtį arba pradedate vėsti, verta eiti į šiltą kambarį sušilti. Jei pabalo nosies galiukas, skruostai ar pirštai, tai daryti reikia nedelsiant“, – pataria gtydytojai.
Vėjas ir drėgmė spartina šilumos nuostolius, todėl nereikėtų planuoti ilgų pasivaikščiojimų esant vėjuotam orui ir jei numatomi dideli krituliai, – sakė gydytojai. Neskubiai vaikščiojant parke geriau apsirengti iš natūralių audinių, kurie gerai išlaiko šilumą.
Jei numatomas fizinis aktyvumas (čiuožimas, bėgimas ir pan.), tuomet geriau teikti pirmenybę šiuolaikinėms technologinėms medžiagoms – vilnoniams gobtuvams, striukėms iš membraninių audinių, nes jos gerai ištraukia drėgmę nuo kūno ir nevaržo judesių. Bet kokiu atveju patariama rengtis sluoksniais, nes tai prisideda prie geresnio šilumos išsaugojimo. Taip pat nereikėtų pamiršti pirštinių, kepurių ir šaliko, nes šaltyje didžiausi šilumos nuostoliai atsiranda kvėpuojant ir per galvos bei rankų odą.
Kardiologai taip pat patikslino, kad rūkymas sukelia periferinių kraujagyslių spazmą, todėl gali prisidėti prie hipotermijos. Pavojinga gerti alkoholį šaltyje, nes jis pagreitina šilumos praradimą ir blankina budrumą.
