Dehidratacijos pasekmės yra kritinės ir kartais mirtinos. Kiek laiko žmogus gali gyventi be vandens, nuo ko tai priklauso ir kaip suprasti, kad prasidėjo dehidratacija?
Vidutiniškai žmogus be vandens gali gyventi iki savaitės. Tačiau viskas yra individualu ir priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir konkrečių sąlygų. Kartais šis laikotarpis sutrumpėja vos iki trijų dienų.
Palyginimui: be maisto (bet su skysčiais) žmogus gali gyventi daug ilgiau – beveik iki trijų mėnesių.
Vanduo vaidina labai svarbų vaidmenį organizmo veikloje: šalina toksinus, dalyvauja termoreguliacijoje, reguliuoja kraujotaką. Trūkstant skysčių atsiranda dehidratacija.
Kas sukelia dehidrataciją?
- Nepakankamas skysčių vartojimas. Rekomenduojama vandens suvartojimo norma yra apie 25-30 ml vienam kūno svorio kilogramui. Dehidratacija pasireiškia, kai vienam kilogramui kūno svorio trūksta 40-50 ml vandens. Praradus 20-25 % skysčių, didesnė tikimybė, kad bus mirtinas.
- Aukšta aplinkos temperatūra. Esant dideliam karščiui, normaliai termoreguliacijai organizmui reikia daugiau skysčių. Mūsų kūnas pats save vėsina prakaituodamas. Kuo karščiau, tuo daugiau prakaituojama. Vandens trūkumas sutrikdo šį procesą ir sukelia dehidrataciją.
- Diuretikų ar vidurius laisvinančių vaistų vartojimas. Nekontroliuojamas diuretikų ar vidurius laisvinančių vaistų vartojimas gali sukelti vandens ir elektrolitų trūkumą. Kai kurie vaistai gana agresyviai veikia organizmą, pašalindami ne tik skysčių perteklių, bet ir maistines medžiagas. Tokie vaistai vartojami tik gydytojui paskyrus.
- Infekcinės ligos. Kai kurias infekcijas ir virusus lydi gausios išmatos arba dažnas vėmimas. Visa tai lemia per didelį skysčių netekimą. Nepapildžius skysčių, gali išsivystyti dehidratacija.
- Per didelis fizinis krūvis. Vandens trūkumas organizme gali atsirasti ilgai trunkant fiziniam krūviui. Tam įtakos turi fizinio krūvio trukmė ir intensyvumas, aplinkos temperatūra, treniruočių aprangos medžiaga. Gausiai prakaituojant organizmas netenka ne tik vandens, bet ir mineralinių medžiagų. Todėl sportininkams svarbu kontroliuoti savo gėrimo režimą. Tuo tikslu profesionalūs sportininkai dažnai vartoja specialius elektrolitų gėrimus.
Dehidratacijos simptomai:
- bendras negalavimas;
- mieguistumas;
- didelis troškulys;
- raumenų silpnumas;
- greitas fizinis ir psichoemocinis nuovargis.
Bendrosios praktikos gydytojas ir onkologas Sabuhi Samedovas pabrėžia, kad vanduo ir bet koks kitas skystis, kurio sudėtyje yra vandens, yra pagrindinis komponentas atsikratant dehidratacijos.
„Geriausias būdas išvengti dehidratacijos – laikytis rekomenduojamo 2,7-3,7 litro skysčių kiekio per parą (ne tik vandens, bet konkrečiai visų skysčių). Šis rekomenduojamas kiekis nėra absoliutus dydis. Jį lemia keletas veiksnių: oras, vaistai, bendra sveikatos būklė“.
Dehidratacijos pasekmės
Skysčių trūkumas organizme sukelia kaskadą neigiamų apraiškų: nuo pažinimo funkcijų sutrikimo ir medžiagų apykaitos sulėtėjimo iki rimtų inkstų bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ir gyvybei pavojingų pasekmių.
Daugiau kaip 25 proc. kūno skysčių netekimas gali būti mirtinas.
Dehidratacija ypač pavojinga mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, sako endokrinologė, profilaktinės ir anti-senėjimo medicinos specialistė Jelena Ostrovskaja.
Ilgiausias užfiksuotas išgyvenimo be maisto ir vandens atvejis yra 18 dienų. Šis rekordas priklauso 18-mečiui Andreasui Mihavetsui. 1979 m. balandžio 1 d. jis buvo patalpintas į kalėjimo kamerą ir paprasčiausiai pamirštas: vyras prisimintas tik balandžio 18 d. Visą šį laiką A. Mihavecas buvo „už grotų“ be maisto ir vandens. Kaip jam pavyko išgyventi? Pasak vienos versijos, jis laižė vėsias kalėjimo kameros sienas, kad gautų iš oro susikondensavusio vandens.
Šaltinis: Sports.kz
Parašyti komentarą