Gripas gyvuoja jau šimtmečius. Tačiau tai, kad žmonija taip ilgai su juo susiduria, dar nereiškia, kad jis tapo nepavojingas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad kasmet pasaulyje užregistruojama apie 1 mlrd. gripo atvejų. Iš jų net 3-5 mln. būna sunkių, o 290-650 000 – mirtinų. Tačiau gripas yra nevienalytė liga, ji gali skirtis sunkumu ir gebėjimu sukelti epidemijas. Ką bendro turi A ir B gripas ir kuo skiriasi?
Trys gripo viruso tipai
Norint palyginti abu ligos tipus, pirmiausia reikia prisiminti keletą svarbių faktų. Pirma: gripas yra ūmi ir labai užkrečiama liga. Antra: jį gali sukelti skirtingų tipų virusai – A, B ir C, medicinos bendruomenės dėmesys sutelktas į pirmuosius du, nes C tipo virusas sukelia gana lengvas infekcijas ir nesukelia epidemijų.
Ką bendro turi A ir B gripo virusai?
Nors gripo eiga labai priklauso nuo to, koks virusas jį sukelia, net ir neatsižvelgiant į etiologiją, galima rasti tam tikrų panašumų.
Tiek A, tiek B gripo virusai priklauso vienai šeimai, vadinamai Orthomyxoviridae. Jų genetinę medžiagą sudaro RNR, o viruso dalelės struktūrą sudaro lipidinis apvalkalas su būdingais paviršiaus baltymais. Tačiau ši informacija labiau domina virusologus. Paciento požiūriu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek A, tiek B gripu dažniausiai užsikrečiama panašiu laikotarpiu, t. y. nuo spalio iki balandžio mėnesio, vadinamuoju gripo sezonu. Kaip užsikrečiama? Abiejų tipų virusai dažniausiai plinta lašeliniu būdu, kosint, čiaudint ir liečiantis prie paviršių, ant kurių yra viruso. Didžiausias užkrečiamumas pastebimas tuo metu, kai pasireiškia pirmieji simptomai. Todėl, jei kas nors iš aplinkinių pradeda jaustis „nepatogiai“, geriau laikytis saugaus atstumo. Sergantis asmuo gali platinti infekciją net tada, kai pasireiškiantys simptomai yra nepastebimi.
A ir B gripas – kokie skirtumai?
A gripo virusas laikomas pavojingiausiu iš visų. Jis pasižymi ne tik dideliu virulentiškumu, bet ir trumpu inkubaciniu laikotarpiu, gebėjimu sukelti epidemijas ir dideliu mutacijų skaičiumi, todėl kasmet tenka kurti naujas vakcinas. Palyginimui, B gripo viruso genomas yra stabilesnis, todėl sumažėja rizika, kad jis virs pandeminiu gripu, be to, juo gali užsikrėsti tik žmonės, o ne žmonės ir gyvūnai, kaip A viruso atveju. Statistiškai per gripo sezoną pasitaiko dvi skirtingos A tipo viruso atmainos ir tik viena B tipo viruso atmaina.
A ir B tipo gripo simptomai
Abiejų tipų virusų sukeliamo gripo simptomai yra labai panašūs. Virusui pradėjus daugintis organizme, patinsta trachėjos, bronchų ir bronchų gleivinė, todėl atsiranda kvėpavimo takų simptomų. Pacientui pasireiškia: raumenų skausmas, karščiavimas, šalčio pojūtis, šaltkrėtis, kosulys, gerklės dirginimas, blogos savijautos ir silpnumo pojūtis, kartais nosies užgulimas ir išskyros iš nosies. Rečiau pasitaikantys simptomai yra švokštimas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Nepaisant šių panašumų, A gripas yra pagrindinė rimtesnių komplikacijų, tokių kaip pneumonija, miokarditas ir neurologiniai sutrikimai, priežastis, dėl kurios į ligoninę patenka kur kas daugiau pacientų. Žinoma, abiejų tipų virusai ypač pavojingi lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, imuniteto sutrikimų turintiems asmenims, taip pat senjorams ir vaikams.
A ir B gripo diagnostika ir gydymas
Kadangi klinikiniai simptomai neleidžia aiškiai atskirti A ir B gripo, svarbi laboratorinė diagnostika, kuri remiasi molekuliniais tyrimais arba greitaisiais antigenų testais.
Kalbant apie gydymą, daugumai imunitetą turinčių žmonių gripas praeina savaime (po 3-7 dienų; kosulys, nuovargis ir bloga savijauta gali išlikti iki maždaug dviejų savaičių). Tokiais atvejais tereikia:
- ilsėtis namuose,
- vengti rūkymo,
- paracetamolio arba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas,
- tinkama hidratacija
- kosulį slopinančių vaistų, nosies kraujagysles sutraukiančių preparatų ar nosies druskos tirpalų vartojimas pagal poreikį.
Vartojant antivirusinius vaistus, pvz., oseltamivirą arba zanamivirą, sumažėja gripo sunkumas ir maždaug viena diena sutrumpėja ligos trukmė. Vaistai sumažina sukėlėjo išsiskyrimą iš kvėpavimo takų ir komplikacijų tikimybę.
Vakcinos nuo abiejų tipų gripo
Galima paklausti: dėl kokios priežasties mokslininkai vis dar analizuoja gripo virusų tipų skirtumus ir panašumus? Atsakymas paprastas – jie ne tik nori sužinoti daugiau, bet ir nori rasti būdų, kaip geriausiai apsaugoti visuomenę nuo šios grėsmės. Vakcinos nuo gripo yra pagrindinė priemonė, padedanti išvengti užsikrėtimo A ir B gripo virusais. Kiekvienais metais jų sudėtis atnaujinama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kuri stebi cirkuliuojančias padermes ir numato dominuojančius variantus ateinančiam sezonui. Skiepijimas ne tik sumažina riziką susirgti, bet ir palengvina ligos eigą bei sumažina komplikacijų riziką.
Šaltinis: Interia.pl
